NE GIMINAIČIAI(Baigta)

11.5

Ačiū už jūsų aktyvumą, dalis bus karšta!

Labai...

Pow Margo.

Atmerkusi akis išvystu Marką miegantį ant kėdės. Aš ligoninėje? Staiga į palatą užeina sunerimusi seselė ir nieko nelaukusi kreipiasi į mano brolį:

-Jūs čia visą naktį taip ir miegojote?-Jis greitai prabunda nuo jos balso ir stengiasi nežiūrėti man į akis:

-Taip, matyt netyčia užmigau.

-Kodėl aš ligoninėje?-Pertraukiu jų pokalbį ir netrukus į palatą užeina daktaras su kažkokia papke rankose. 

-Margo, tau reikės gerti šiuos vaistus ir klausyti brolio.

-Kieno? Jis man niekas!-Tuo momentu mūsų su Marku žvilgsniai susitiko, buvo matyti jog mums abiems skaudu. Ir kada gi baigsis visa ši kova be taisyklių? 

-Ji meluoja, aš jos vyresnysis brolis! Sakykit geriau kokių vaistų reikia? Aš nupirksiu.-Prieina jis prie daktaro, o aš suraukiu lūpas, gerklę skauda iki negalėjimo, bet labiau mane pritrenkia faktas, kad jis atvežė mane į tą prakeiktą ligoninę. 

Kai mudu vėl pasiliekame vieni, aš stengiuosi žiūrėti betkur tik ne į jį.

-Margo!-Elgiuosi taip tarsi jis tuščia vieta. Deja jo staigus šnabždesys visiškai mane paveikia ir man nebėra prasmės vaidinti šio kvailo spektaklio.

-Margo, kodėl tu nenori pažvelgti man į akis?-Netrukus atsiranda virš manęs kaip koks šešėlis, o aš taip pavargau laikyti savo emocijas viduje.

-Gaila, kad aš nenumiriau. Blogai jog nesuspėjai!-Mano žodžiai skamba visiškai rimtai ir tai jį labai nuliūdino. 

-Kokia prasme nesuspėjau? Tu norėjai nusižudyti? Aš tavęs klausiu!-Delnais paima mano skruostus ir mūsų lūpos randasi labai arti viena kitos.

-Taip pusbroliuk, aš suvalgiau kilogramą ledų ir prisigėriau šalto limonado, todėl dabar man taip skauda gerklę, kad net valgyti ir gerti nesugebu!-Ašara ritasi mano skruostu kaip jis ją staiga nuvalo savo pirštu. 

-Kvaiša, kam tu tai padarei?-Sušnabžda taip tyliai, jo balse ir vėl nėra jokio įniršio ir žiaurumo, jis ir vėl tas pats Markas kurį aš myliu iki begalybės. Nukreipiu žvilgsnį į lango pusę, ten kaip tik prasidėjo lietus. Jis lyja taip dažnai, kad nuo tokio oro tikrai įmanoma susirgti sunkia depresija.

-Tu juk žinai tiesą, skaitei mano dienoraštį. Na gi pasakyk tai garsiai.-Pati norėjau nudėti save būtent šią akimirką, bet daugiau nė už ką gyvenime nepakelsiu jo pažeminimų. 

-Taip Margo, aš skaičiau tą prakeiktą puslapį ir nesuprantu kaip tu galėjai taip žemai nusiristi. 

-Kas? Aš? O kaip gi ta dalis kur mes buvome vonioje? Tu juk buvai patenkintas savo dominavimu! Taip, Markai, aš tave myliu ir ne kaip brolį! Aišku? Ir kiekvieną naktį aš įsivaizduoju kaip tu į mane įeini ir glamonėji! Man pakartoti? Taip, aš beproto pavydžiu tavęs visoms toms merginoms!

-Liaukis! Margo, mes ne galime būti kartu. Nesiginčysiu tu mane žvėriškai trauki, labai stipriai, aš net sakyčiau nekontroliuojamai, bet aš nemyliu tavęs taip kaip tu mane! Aš pripratęs gyventi kitaip, dabar tu supranti kodėl visą šį laiką aš tave atstūminėjau?

-Ne myli? Aš tau nepatinku?-Tai buvo tokie skaudūs žodžiai iš žmogaus, dėl kurio einu iš proto jau kelis metus. Jis atsigula greta manęs ant lovos ir pasuka mano veidą į save.

-Kvailutė, kaip tu gali kam nors nepatikti, tu velniškai graži. Šios akys, pūstos lūpos ir blizgantys plaukai apie figūrą aš išvis tyliu! Aš tavęs noriu Margo, bet negaliu perlipti šios ribos. Juk tai tiesiog seksas. 

-Bet mes galėtumėme pabandyti. Nesvarbu jog tu manęs nemyli. Man reikia tavo bučinių, prašau Markai. Man taip skauda!

-Margo, tėvas mane užmuš jei tave nors pirštu paliesiu. Tau reikia ko nors kito, taip aš elgiausi paskutiniu metu kaip idiotas, bet aš taip tiesiog tavimi rūpinuosi.-Jo pirštai liečia mano ranką, o aš niekaip nesugebu suvaldyti savo kvėpavimo.

-Man reikalingas tiktai tu! Pabučiuok mane, nagi tu juk pats to nori!

-Tu supranti, kad aš galiu tave pražudyti. Geriau nežaisk su pačiu šėtonu. Leisk man tiesiog likti tavo broliu.-Šnabžda savo idealiomis lūpomis ir aš pati peržengiu ribą. Įsisiurbiu jam į lūpas, o šis nieko nelaukęs griebia mane už plaukų ir aistringai atsako. Mes tarsi vienas kitą kandžiojame geismo apsuptyje. Jo rankos palenda po mano maikute, tokios aistros dar niekas nėra matęs.

-Stop, tu dar silpna, tau reikia poilsio!

-Aš noriu dar, duok man jį Markai!-Prikandu apatinę lūpą ir man pasaulis matosi taip kaip per rūką.  Netrukus jis šnabžda man taip, tarsi pats būtų susijaudinęs iki negalėjimo:

-Velniai griebtų. Kodėl tu tai darai? Kandžioji savo lūpas? Aš tikrai galiu tave išprievartauti ir tiesiog sulaužyti, pasakyk tu šito nori?-Dabar jis žiūri į mane kaip į kokią lėlytę kuri pilnumoje pakliuvo į jo spąstus. 

-Taip, Markai parodyk man pragarą.-Ir čia jis nusileidžia pirštais po mano kelnaitėmis, jis liečia mano ''vietelę'' judėdamas tai į viršų, tai į apačią. Kūnas jaučia malonę šilumą ir aš visiškai nebejaučiu jokio skausmo. Jis man buvo reikalingas kaip gelbėjimo ratas. 

-Nesustok.-Mano dejonės priverčia jį dar labiau geisti, tuo pačiu metu jis pats pradeda kandžioti savo apatinę lūpą. Mes visai praradome tokį dalyką kaip gėdos jausmą, o jei čia užeis seselė ar daktaras. 

-Netrukus tu atsilaisvinsi, mano mergaite. Aš su malonumu įeičiau tenai savo pirštais, bet tu dar visai silpna.-Jo pirštas liečia mane su nauja jėga ir aš jaučiu kaip visas kūnas atsiduoda jam, jaučiu orgazmą nuo kurio apmiršta visas kūnas. 

-O taip!-Jis užčiaupia mano aimanas savo bučiniu ir aš padedu savo galvą jam ant krūtinės.

-Tyliau saldainiuk, mus gali išgirsti kiti pacientai. Kokia vis dėlto tu nešvanki mergina.-Sušnabžda jis man į lūpas, o aš vis negaliu grįžti į save po šių naujų pojūčių. Man nereikia jokių vaistų, kai jis šalia manęs aš laiminga ir man to pakanka. Pirmą kartą per tokį ilgą laiką viduje tapo taip ramu ir gera , jis greta manęs, apie tai aš galėdavau tik svajoti. 

-Aš turiu eiti.-Jaučiu kaip jis nenori nuo manęs atsitraukti. Aš nenoriu su juo skirtis nė sekundei.

-Pasilik, man taip gera su tavimi.

-Miegok mažyle, aš pažadu sugrįšiu!