NE GIMINAIČIAI(Baigta)

9.

Pow Margo.

Visą savaitę mudu taip ir nesikalbėjome vienas su kitu. Mums koledže tiek visko užduoda, kad net laiko neturiu savo mintims ir čia yra labai geras dalykas. Šiandien pirmadienis jis jau spėjo kažkur pabėgti, o aš su šypsena ruošiuosi į paskaitas. Pamenu praeitą savaitę aš tik bėgiojau nuo jo, kad tik nesirodyti akyse. Koledže aš susipažinau su Siuze kuri šiandien turi pas mane ateiti. Skambutis į duris ir aš tuoj pat nubėgau jų atidaryti:

-Oho namelis! O kur tavo brolis?-Ji buvo iš tų žmonių kurie mėgsta šiokias tokias intrigas.

-Laimei jo nėra namuose, o tai tau tektų klausytis mūsų eilinių barnių.-Stoviu priešais veidrodį ir pasišukuoju savo ilgus plaukus.

-Vargšas broliukas matyt labai tave saugo, jūs gi netikri brolis ir sesė?-Žiūri ji į mane labai įtartinai, man net kojos sudrebėjo.

-Jis mano pusbrolis.-Negalėjau, juk jai prasitarti apie tai jog tarp mūsų dar ir užsiplieskė kažkokia aistros lavina.

-Margo, vat būčiau aš tavo vietoje tai greitai jį į vietą pastatyčiau, bet dabar ne apie tai, geriau paskubėk nes mums dėstytojas galvas nusuks jei pavėluosime.-Primena ji man, kaip mano akys pastebi pažįstamą džipą sustojantį prie namų.

-O čia kas?-Nužiūrinėja Siuzė automobilį pro langą. Aš tik sunkiai atsidusau:

-Maksas, mano ištikimasis riteris kuris kiekvieną dieną veža mane į koledžą.

-Va čia tai geras, tokie gražuoliukai aplinkui, o tu dar skundiesi!-Išeiname į lauką ir aš išvystu jo patenkintą veido mimiką.

-Sėskis gražuole!-Nusileidžia mašinos langas ir aš nieko nelaukusi jam primenu:

-O jeigu Markas tave pamatys? Žinai ką padarys su tavimi?

-Aš kai tik pradėjau lankyti boksą, su juo mūsų dar laukia kova be taisyklių.-Užveda mašiną, kaip aš tuo pat metu gaunu lengvą šoką:

-Tik pabandyk prie jo prisiliesti ir mūsų draugystei galas!

-Gerai Margo, ko tu taip iš karto? Aš gi tik pajuokavau, kas kaltas, kad tavo brolis pavydus psichas!

Mes važiavome gana greitai, o iš galvos vis negalėjau išmesti Marko. Kaip aš pasiilgau mūsų seno bendravimo, tiesiog sėdim ir kalbamės, o dabar visa tai tiesiog praeityje. Visą dieną aš tarsi skraidžiau debesimis ir galima sakyti jog negirdėjau nė vieno dėstytojo žodžio. Siuzė kaip visada rodė man visokius vaikinus, o aš supratau jog nieko nėra geriau už Marką. Jau 14:00 ir paskaita greitai baigsis, kodėl aš taip laukiu jos pabaigos?

-Margo eime į kavinę, mane draugas kai tik į gimtadienį pakvietė.

Suprantu kaip stipriai tai supykdys Marką, jis juk gali mylėtis su visomis iš eilės. O man ką sėdėti tarp keturių sienų? Prieš kelias dienas jis specialiai parsivedė namo brunetę ir karštai ją bučiavo tiesiai prieš mane. Ir kaip aš po viso to galiu jį mylėti? Širdie, nu ir ką tu išsirinkai? Jis juk mano brolis, mes nesvetimi, bet jis toks mergišius ir aš laukiu nesulaukiu kaip pastatysiu jį į vietą.

-O kodėl gi ne? Visą dieną laisva.-Specialiai išsijungiu telefoną, lai pasikankina.

Pow Markas.

-Alio! Kas sakė parduoti kavą? Ne, aš nepasirašiau tokiems dalykams, tuoj surasiu dokumentus, aš negaliu parskristi į Majamį!-Užeinu į namus ir greitai nusiimu batus.

-Aš tau perskambinsiu, eik velniop tu su savo akcijomis!-Padedu ragelį, be manęs net verslu nesugeba pasirūpinti.

-Margo!-Nieks neatsako, kur prapuolė ta mergiūkštė? Surenku jos numerį ir nieko nelaukęs paskambinu, žinoma be abejonės jos telefonas išjungtas. Kaip man įgriso jos lakstymai. Na kodėl mes negalime bendrauti kaip ankščiau? Tiek to dabar man reikia surasti dokumentus ir juos išsiūsit. Tik kur aš juos padėjau? Pradedu ieškoti svetainėje, pamenu kai atvykau palikau juos kažkuriame kambaryje. Čia jų nėra, lentynose buvo tik Margo vaikystės piešiniai. Pasikeliu į antrą aukštą ir apverčiu kambarį aukštyn kojomis, čia jų taip pat nėra. Gal aš juos palikau darbo kabinete? Užeinu ir apžiūrinėju visas papkes ant stalo, čia tiek daug popierių, kad keli jų iškrenta ant grindų, o su jais ir kažkokia knygutė. Kas čia per? Panašu į dienoraštį, čia tikrai ne mano tėvo daiktas. Aš jau ir pamiršau ko ieškojau. Gal tai tetos? Kai atverčiau pirmąjį puslapį iš karto sustingau, geriau jau aš būčiau to neskaitęs.

-Margo dienoraštis. Mano gyvenimas.

Čia jos asmeninis daiktas, ji greičiausiai jį užmiršo šiame kabinete visai atsitiktinai. Reikia nunešti atgal pas ją į kambarį. Staiga knygutė vėl iškrito iš mano rankų, susidaro toks vaizdas, kad ji pati nori būti perskaityta. Pakeliu ją ir akys suranda labai įdomią eilutę.

Pow Margo.

Vėlu, jau beveik dvylika valandų nakties na ir gerai galės rėkti kaip beprotis, man nusispjaut! Atrakinu duris ir dar specialiai pradedu dainuoti. Visame name šviesos išjungtos, o gal man pasisekė ir jis miega? Deja laimė mano truko neilgai ir jis lėtai prie manęs prisėlinęs, tarsi vaiduoklis įjungė šviesą.

-Kur tu buvai?

-Markai, aš pavargau. Mano grupiokai pakvietė mane į kavinę, geriau paklausysiu tavo moralų rytoj.-Noriu praeiti link laiptų pusės ir pasikelti pas save į kambarį. Apskritai nenoriu būti greta jo, neaišku prie ko tai gali privesti. Deja nespėju aš įeiti į savo kambarį kaip išgirstu jo garsius žodžius:

-Aš nusileidau pirštais link apatinių ir pradėjau masturbuoti, visą tą laiką galvojau apie Marką! Kaip aš noriu jog jis pamylėtų mane savo lovoje ir atimtų iš manęs nekaltybę! Aš kiekvieną dieną meldžiu to dievo!

Atsuku savo veidą į jį ir matau kaip jis naglai skaito mano dienoraštį. Jo žvilgsnis nori sudraskyti mane į mažus gabalėlius. Įsivaizduoju kas dabar man bus...

Mes galime surinkti ant šios dalies 10 vote? Įspėju tęsinys bus gana🔥🔥🔥
Ačiū labai visiems skaitantiems❤