NE GIMINAIČIAI(Baigta)

29.Melagis...

Pow Margo.

Atrodė, dabar ateina tas momentas, kai galėjo nutikti pasaka. Mes galime būti kartu, aš taip ilgai to  laukiau. Negi likimas mums nusišypsojo? Ačiū dangui už tokią puikią galimybę būti kartu. Dabar viskas tampa aiškiau, nei aišku, jis mano deguonis, aš niekados nenustosiu jo mylėjusi. Aš noriu ištekėti už jo ir atsiduoti jo meilei nuo galvos iki kojų. Mums nebūti kartu su Piteriu, jis nepadarys manęs laimingos, su juo aš negaliu numalšinti savo seksualinio alkio, prie kurios mane pripratino mano broliukas. Penktadienį vakare aš sėduosi į taksi ir pergalvoju susitikimą su juo, su mano mylimuoju, mano demonu. Netgi nuo vieno jo vardo aš kraustausi iš proto. Kaip gi aš pasiilgau jo bučinių! Mes nesimatėme visas penkias dienas, tai per ilgas išsiskyrimas tokiems kaip mes. Įeinu į liftą ir nuspaudžiu pažįstamo aukšto mygtuką. Širdis nori iššokti iš krūtinės. Skambinu į duris ir laukiu kaip jis pagaliau ištars savo žodį Mažyle, bet kai tarp durį atsirado Greisė, iš mano rankų net tortas iškrito ir tėškėsi tiesiai ant grindų.

-Margo? Nelaukiau tavęs.-Ji stovi su vienu rankšluosčiu ir aš jau bijau užeiti į butą.

-Markas namie?-Reikėjo išgirsti mano balsą, jis užkimo, taip man dažnai nutinka nuo per didelio jaudulio.

-Žinoma. Tik dabar jis miega. Tu žinoma atleisk, mes užsiiminėjome seksu valandų valandas, o jis nesakė, kad tu turėjai ateiti.-Atrodė, kai jinai kalbėjo aš apkurtau.-Ei Margo, tu mane girdi?

-Ką? Aš atėjau pranešti, kad Džeimsui jau geriau  ir greičiausiai jis tuoj sugrįš į save.-Aštrūs ašmenys drasko mano krūtinę, nėra nieko skaudžiau nei tai.

-Perduosiu, bet jis taip pavargo, kad negreitai prabus. Gal užeisi arbatos? Koks tortas, gaila sugadintas.-Juokiasi man į veidą, o aš nutaisau savo veide dirbtiną šypseną, kad jei atsakyti:

-Jis labai skanus su apelsinais, jį labai mėgsta Markas.-Akyse mažos ašarėlės, o ji bando būti miela.

-Gaila, tu jį išrinkai. Na tebūnie dievas su juo, Markas dažniausiai nevertina tokių dovanų. Jis tikras šiknius, nori aš parodysiu koks jis mielas kai miega.-Įsitempia ji mane į butą ir vedasi į miegamąjį, kur aš net išsižioju, jis visiškai nuogas. Kas dar gali būti skaudžiau? Jis miega, mylėjosi su ja ir netgi neprisiminė apie tave Margo.

-Gero vakaro.-Išbėgu iš buto, per daug skaudu į tai žiūrėti. Markas niekados nepasikeis, jis tiesiog norėjo manęs kaip...ir jei dabar aš atšauksiu mūsų su Piteriu vestuves, būsiu pati tikriausia kvaiša. Ir kai man bus daug metų, aš nenoriu verkti naktimis nuo prisiminimų, kaip Markas mane išdavė. Piteris kitoks, jis niekados manęs neišduos. Surenku jo numerį ir vienu kvėpavimu greitai sumalu:

-Aš sutinku už tavęs tekėti, bet prašau padarykime tai kaip įmanoma greičiau.-Nusivalau savo ašaras ir sėduosi į taksi, mama vis dar ligoninėje ir kai aš namuose išvydau Nataliją išvis netekau amo.

-Ką jūs čia darote?

-Kaip, ką? Mama paprašė tave prižiūrėti.

-Oh, kada pagaliau ji supras, kad aš suaugusi.-Nusivelku paltą ir sėduosi ant sofos.

-Margo, na ji tave myli, žinai kaip ji kentėjo, kai melavo tau. Mes visi tikimės, kad Džeimsas atsigaus.-Jos veide buvo maloni šypsena.-Man Emilia papasakojo, kad judu su Marku labai mylite vienas kitą.

-Tai netiesa, jam nusispjaut ant manęs.-Kai visi prisimena apie Marką, aš jaučiuosi pati didžiausia kvaiša.

-Ką tai reiškia? Margo, na gana jau, ji suprato savo klaidą ir nori jog jūs būtumėte kartu. Aš jums padėsiu, tik iš pradžių pati su Marku susitvarkysiu santykius.-Ji labai elegantiška moteris, bet tai deja manęs neišgelbės. Visą vakarą mudvi praleidome draugia ir kai tik ryte aš atvažiavau į ligoninę, iškarto nuėjau pas mamą.

-Markas skambino, sakė jog tave prarado. Ah vaikai, sulaužėme mudu su Džeimsu visus tiltus ir dabar gailėsimės visą gyvenimą, bet žinai kai tik jis sugrįš į save mes iškelsime vestuves ir daugiau nebus tų karų.-Ji paima mane už rankos, o aš suprantu, kad jokių vestuvių nebus, jis asilas kuris mane išdavė.

-Mama aš nusprendžiau tekėti už Piterio.

-Margo, kaip gi taip? Markas ir tu, jūs juk mylite vienas kitą.-Mama verkia ir aš noriu ją nuraminti.

-Mama, man ir taip skaudu, aš nenoriu būti su Marku, aš jo neišsirinksiu....-Nesuspėju pabaigti sakinio, kaip staiga durys atsidaro ir aš matau jį, jis atrodo pavargęs, na žinoma kitaip ir būti negali.

-Emilia, kaip jūs?

-Markai Margo, jūs ką susipykote? Aš pažadėjau dievui, kad jūs būsite kartu.-Pakyla nuo lovos, jos rankos dreba.

-Jūs nesiįjaudinkite, mes pasikalbėsime.-Jis pagriebia mane už rankos ir išsiveda į koridorių, o vėliau sugriebia man už skruostų savo delnais.-Kas su tavimi? Mylimoji, mes juk galime būti kartu.

-Markai, sakyk kiek dar merginų tu vadini, savo ''Mylimoji''? Visas kurias tu dulkini? Išeik aš nebūsiu su tavimi.-Noriu atstumti jį nuo savęs, bet jis suspaudžia mano liemenį, o vėliau užsipuola su bučiniais, jo lūpos nori manęs iki beprotystės, jis valgo mane kaip baisus, pavojingas žvėris.

-Ne, neliesk. Man šlykštu.-Trenkiu jam per skruostą ir atstumiu jį nuo savęs taip, kad jis tiesiog sustingsta.

-Šlykštus? Ką, Piteris geriau?

-Jis mane bent myli ir aš už jo išteku viskas nuspręsta. O tu jei nori gali atvykti į mūsų ceremonija su savo Greise, jūs gi su ja ideali pora.-Mano akys patamsėjo nuo tušo, kuris tiesiog bėgo kartu su ašaromis. Netrukus Markas bando gintis:

-Ką? Kokia Greisė? Aš nemyliu jos. Man reikalinga tu. Kvaiša, man reikalinga tik tu!-Jis nori prisiliesti, o aš dar kartą sutrenkiu jam per žandą, puikiai žinau jog man gali stipriai atsirūgti.

-Dabar, tu man svetimas žmogus! Ir parodyk pagarbą savo tėvui, jis vis dėlto tave užaugino. Išeik iš mano gyvenimo Markai, leisk man būti laimingai, aš nebūsiu su tavimi ir niekur su tavimi neišvyksiu, nes nemyliu. Tu girdi, aš daugiau tavęs nebemyliu.-Šiuos žodžius buvo labai sunku ištarti, lengviau buvo išsiplėšti sau širdį ir nejausti tokio pažeminimo.

-Linkiu laimės. Jis niekados tavęs nemylės, taip kaip aš.-Jis išeina, o aš susigriebiu sau už galvos, kaip aš pavargau nuo mūsų santykių, jis pavertė mano gyvenimą į patį tikriausią pragarą.