NE GIMINAIČIAI(Baigta)

8.5

Pow Markas.

Visą vakarą mudu prasėdėjome skirtinguose kambariuose. Suprantu, kad mums reikia susitaikyti, tik kaip tai padaryti? Taip, aš neturiu teisės gadinti jos asmeninio gyvenimo, bet vieną aš puikiai žinau Maksas jai tikrai ne pora. Su jo ištvirkusia fantazija ir hobiu būti grubiu, jis pavojingas Margo. Taip taip žinau, aš pats toks, bet kai kalba eina apie mano sesę aš pasiruošęs bet kuriam nusukti sprandą. Vakare nusprendžiau paruošti jai vakarienę. Gal taip mums pavyks susitaikyti. Ankščiau tai suveikdavo. Pasibeldžiu į jos kambarį ir išvystu jog jis tuščias. Kur ji dingo? Nereikėjo ilgai laukti kaip iš vonios išeina patenkinta sesutė, tiksliau mergina su kvailu charakteriu. Ji vėl žaidžia su mano nervais, ant jos juoda, trumpa suknelė ir nepadorus makiažas. Nu viskas, jai tikrai klius nuo manęs.

-Ir kur gi mes susiruošėme?-Neduodu jai praeiti ir prispaudžiu prie sienos.

-Su Maksu į pasimatymą, taip, kad gali pasikviesti į namus savo mergas ir linksmintis iki ryto, o aš liksiu nakvoti pas jį.-Nuo tokio pareiškimo buvau pasiruošęs ją pasmaugti. 

-Seniai negavus per užpakalį? Niekur tu neisi!-Dabar aš atrodžiau lyg būčiau jos tikras vyresnysis brolis.

-Eik tu žinai kur! Stuobrys, tu gi pas mus visas merginas turėjąs! Įdomu, o su mano draugėmis tu taip pat permiegojęs?-Matau jog ji tai sako su kažkokiu įsižeidimu, bet laikas ją pamokyti:

-Pavydi? Norėtum atsidurti jų vietoje?-Ji tiesiog mane pastumia ir nubėga žemyn. Aš tikrai nežadu jos išleisti kur nors kai ji taip nepadoriai apsirengusi.

-Stok, aš pasakiau! Tu kurčia? Greitai eini pas save į kambarį persirengti Margo! Aš tave perspėju paskutinį kartą, jei ne tada aš pats nuplėšiu tą juodą suknelę!-Rėkiau kaip nesavas, bet ta pradėjo tik dar labiau mane nervuoti:

-Markai, dabar tu man tuščia vieta, gali net mamai paskambinti ir pasakyti kaip aš blogai elgiuosi! 

Tai buvo paskutinis lašas jūroje, aš pagriebiu iš jos telefoną ir surenku to asilo numerį, specialiai dar ir nusijuokiu. Staiga pakeičiu savo balsą, kad suprastų su kuo kalba. 

-Margo šiandien neatvyks. Klausi kas skambina? Jos vaikinas, tiksliau eilinis bernas!-Nuleidžiu telefoną žemyn ir ta staigiai nori suduoti man per skruostą, bet aš laiku pačiupau jos riešą ir užlaužiau ranką:

-Niekšas, kaip aš galėjau patikėti tau savo paslaptis? Ką jis dabar apie mane pagalvos? Tu man taip įgrisai! Nepatinka ši suknelė? Tai nuplėšk ją! Nagi!-Ji verkia, o aš tarsi sužvėrėjau. Išsitraukiau savo peilį ir nuplėšiau tą skudurą. Ji pasilieka su viena liemenėle ir visiškai man nesipriešina. Akys vėl sustojo ties jos krūtine ir man tarsi nunešė protą, ji tokia nuostabi, lyg rožė.

-Ko tu lauki? O dabar nuplėšk ir šiuos juodus apatinius! Tu juk viską moki gadinti!

-Neprovokuok manęs Margo, aš juk galiu nuo jų atsikratyti per kelias sekundes.-Mano lūpos per daug arti prie jos, tai veda link nuodėmės. Atrodė, kad net visos žvaigždės danguje nusistatė prieš mus. 

-O kas po to?  Dulkinsi mane? Tu per silpnas, kad tai padarytum!-Vėliau jos rankos lietė liemenėlės užsektuką ir ji staiga jos atsikratė, man prieš akis atsivėrė jos nuoga krūtinė, tarsi du persikai kuriuos noriu liesti savo liežuviu.

-Ką tu darai? Tu juk mano sesuo!

-Pamokyk mane Markai, kaip savo eilinę auką!-Iš jos lūpų sklido tokie žiaurūs žodžiai, kurie nelabai susidėliojo mano galvoje.

-Man gėda už tave. Taip, aš neidealus, bet tu siūlai tokius dalykus? Margo, aš juk tave myliu kaip mažą sesutę, tu užaugai mano akyse. Aš tiesiog nenoriu, kad tu atitektum tam Maksui! Jis juk blogesnis už mane, prievartauja merginas ir nekreipia dėmesio į jų jausmus!-Nusisuku nuo jos, kad neiškrėsti dar kokios kvailystės.

-Tiesiog pasakyk jog tu manęs nenori! Vat ir viskas!

Kaip ji gali taip žemintis? Suspaudžiu kumščius ir prikandu lūpą, mano rankos staiga įsikabina jai į plaukus:

-Užsičiaupk mažute, nes kitu atveju tikrai išpildysiu tavo prašymą. Manai aš neišdrįsiu? Greitai bėgi į vonią nusiimt to baisaus makiažo, kitu atveju aš paskambinsiu tetai ir pasakysiu viską apie tavo naktines išdaigas. Laukiu tavęs už penkių minučių virtuvėje, o telefonas kolkas pabus pas mane!-Atitraukiu ją nuo savęs. Aš šoke, tai ką ji man ką tik siūlė visiškai netelpa mano galvoje. Siaubas. Bandau nuraminti savo gilų kvėpavimą, nes širdis tuoj tikrai iššoks lauk. Vakarienė atšalo, teks pašildyti. Nieko kaip nors susitvarkysiu, dar netokių užsispyrusių panelių regėjau. Ji ateina į virtuvę su vienu chalatu ir savo šlepetėmis su zuikiais.

-Kas čia? 

-Bulvės su vištiena, tik nesakyk, kad nealkana.-Vis negaliu atsigauti nuo mūsų paskutinio barnio, per daug sunku būti greta jos. Ji pavarto akis į viršų ir pastumia lėkštę į šoną:

-Aš laikausi dietos ir nesiruošiu šito valgyti!-Šiandien ji tikrai prisiprašys gauti per vieną vietą.

-Ką tu pasakei? Kokia dar po velnių dieta??? Imi šakutę į rankas ir valgai!-Deja ji konkrečiai nusprendė su manimi pyktis. Stumia lėkštę iki stalo krašto ir ji staiga nukrenta žemyn, iš jos nieko nebeliko tik šukės.

-Visai proto netekai? Aš visą valandą gaminau šitą vakarienę! Kalė!

-Nesiginčysiu, o aš norėjau eiti į pasimatymą su Maksu, bet mano brolis man sutrukdė, lai pats ir valgo tas savo bulves!-Ji dar nesupranta, kad jos brolis moka būti ir demonu. 

-Klysti, dabar aš tau parodysiu kiek aš sugebu, tu iš manęs kvailio nedarysi!-Per kelias sekundes ji atsiduria man ant kelių. Pasimu dar vieną lėkšte su maistu ir ruošiuosi ją pamaitinti:

-Nevalgysiu, paleisk mane!

-Išsižioji arba aš su tavimi pakalbėsiu kitaip!-Mano ranka atriša jos chalatą ir nori prasisprausti į jos kelnaites, ji akivaizdžiai išsigando ir paklausė manęs. 

-Šaunuolė, pirmas šaukštukas už mamytę!-Paklusniai išsižioja ir valgo, o aš vis neatsidžiaugiu savo pergale.

-Aš pati pavalgysiu!-Kaip man patinka jausti jos šilumą kai ji šalia, nuostabioji mano sesutė.

-Palauk, o dabar už dėdę Džeimsą!-Su nepasitenkinimu ji paėmė šakutę į rankas ir prisidėjo prie lūpų. Mano rankos ėmė glamonėti jos vidinę šlaunų dalį:

-O dabar už Marką, tavo vyresnįjį broliuką.-Bučiuoju ją į kaklą, bet ji atrodo net neketina suvalgyti visko kas yra lėkštėje. 

-Aš jau prisivalgiau, o dabar patrauk savo rankas.-Bando ištrūkti, bet aš nenoriu sustoti, mane visa tai nuveda iki labai keistų minčių.  

-O kaip gi už broliuką?-Akimirkai mūsų akys susitiko, aš mačiau kaip stipriai ji įsižeidė. 

-Jis savanaudis asilas, taip jam ir perduok!-Užlipa man ant kojos ir išeina iš virtuvės. Tuo tarpu aš jaučiu nepakeliamą skausmą.