NE GIMINAIČIAI(Baigta)

2.Nepatinku tau...

Pow Margo.

Jau trys valandos kaip sėdžiu prie matematikos ir negaliu suprasti naujos temos. Atsimenu kaip anksčiau Markas už mane spręsdavo uždavinius ir aš gaudavau puikius pažymius. Kaip aš išvis laikysiu matematikos egzaminą?
Šiandieną kaip tik sekmadienis ir jis kai tik likosi namie, kad pamiegoti iki vidurio dienos. Ruošiu jam pusryčius ir pasikeliu į jo kambarį. Tyliai, tyliai atidarau duris ir kažkaip nepatogiai pasijaučiau. Jis guli visiškai nuogas, tik liemuo pridengtas su antklode. Man akimirkai net kojos sudrebėjo. Nepastebėtai prieinu prie jo lovos, kad pabučiuoti į skruostą, kaip jis staigiai atsimerkia ir sugriebia mane už riešo temdamas pas save ant lovos.

-Markai, ką tu darai?-Jis pasiguldė mane po savimi ir priartėjo savo lūpomis, o aš vos laikiausi, juk jis visiškai nuogas.

-Kaip tais ką? Bučiuoju savo sesutę.-Palieka savo bučinį  man ant skruosto ir švelniai priliečia su pirštu mano apatinę lūpą.

-Aš tau paruošiau pusryčius!

-Ačiū mažyle, tu išsigandai? Užmiršau aš, juk nuogas, bet tu juk neketini lysti pas mane po antklode.-Jis atsigula ant nugaros ir uždeda mano galvą sau ant krūtinės.

-Ah Margo, kažkada tu ištekėsi už kokio vyro ir man teks prižiūrėti tavo vaikus! Bet iš pradžių tavo jaunikui mes visus velnius išvarysim, kad būtų paklusnus savo žmonai!-Jaučiausi kaip nesava po jo žodžių. Jis įsivaizduoja mane santuokuoje su svetimu žmogumi. Ne tokio finalo aš norėjau iš mūsų santykių. Jis paglosto man plaukus ir aš pajaučiu kaip mano skruostu ištekėjo viena ašara. Meldžiu, kad tik jis jos ne pastebėtų.

-Markai sakyk, tu kada nors buvai įsimylėjas? Taip, kad net oro trūktų.-Bijau, net pažvelgti jam į akis, žinau, jog nieko nuostabesnio už jas nėra žemėje. Jis tapo mano pasauliu, aš net velniui sielą parduočiau vardant vieno jo bučinio, bet deja tai niekada ne įvyks. Jo ranka liečia mano dešnį skruostą ir aš tarsi skraidau debesimis kur mes abu laimingi kaip niekados. 

-Margo, aš netikiu meile! Tarp moters ir vyro egzistuoja tik trauka, bet tau aš jaučiu pačius nuoširdžiausius broliškus jausmus, taip, kad jei kas nors tave įskaudins aš tam šikniui odą nulupsiu nuo vienos vietos!-Man taip nesinorėjo, kad jis mane paleistų iš savo glėbio.

-Žinai, aš čia negaliu susitvarkyti su viena užduotimi, ne padėtum man?-Sumirgsiu kelis kartus savo blagstienomis, kaip jis suspaudžia mano užpakaliuką.

-Tu kodėl nešioji tokius trumpus šortus? Tarkim aš tavo brolis viskas aišku, o ką kiti gali pagalvoti? Margo, tu jau užaugai ir tavo figūra labai jau pavojinga prieš kitus berniukus.-Įdėmiai klausau kiekvieno jo žodžio, taip nenoriu, jog baigtūsi visi šie mane užklumpantys jausmai.

-Koks vis dėlto tu iškrypęs pusbroli! Tai padėsi su užduotimi?

-Kaip galėčiau atsisakyti savo mažylei?-Po kelių minučių mes buvome mano kambaryje ir jis atidaro matematikos vadovėlį.-Ir kokią temą mes dabar mokomės?

Vėlai vakare, po vakarienės pastebėjau kaip Markas kažkur išsiruošė. Į jį pažvelgė jo tėvas su piktu žvilgsniu matyt nutuokė į kur jis susiruošė.

-Suneli, pasiimk ir Margo kartu su savimi, o tai ji vargšelė sėdi čia tarp keturių sienų!

-Tėt, juk ji dar visai vaikas!-Pažvelgia jis į mano pusę, gerai, kad mamos nėra namuose nes tikrai jam pritartų.

-O ką tavo klube užsiiminėjama kažkuo daugiau nei šokiai?-Numeta į jį savo susidomėjusį žvilgsnį.

-Gerai.-Atsiduso Markas.-Margo, tu eisi į klubą?-Atsisuka jis į mane ir man iškrenta šaukštas iš rankų. Mane apėmė tokia laimė atrodė širdis iššoks iš krūtinės.