NE GIMINAIČIAI(Baigta)

21.5

Pow Margo. 

Sėdžiu nuobodžioje matematikos paskaitoje ir plaukioju debesimis. Taip norėčiau atsidurti savo brolio karštoje lovoje. Dėstytojas paprašė manęs pasilikti po visų užsiėmimų, turbūt vėl nori skaityti man savo moralus. 

-Ko tu taip spindi Mills?-Šnabžda man į ausį Siuzė ir tuo pat metu mane pastebi dėstytojas. 

-Margo! Atsistokite. Maža to, kad neatlikote vakarykščio kontrolinio darbo tai dar ir plepate! Jūsų mama žino apie jūsų pasiekimus?-Jis sugadino man nuotaiką, aš jau skaičiuoju sekundes ir minutes, kai vėl pasimatysiu su Marku. 

-Na kaip jums pasakius, ji labai toli nuo čia.-Sukandu dantis, kad tik nepradėti juoktis.

-Tikrai? Tuomet gal man derėtų jai paskambinti? 

Ir netrukus į kabinetą užeina mano brolis Markas. Visos merginos ima šnabždėtis. 

-Laba diena, man reikalinga Margo!-Tarė broliukas visas toks rimtas, tikrai nori mane pavogti.

-O jūs kas toks būsite? 

-Aš jos brolis.-Nuo jo balso aš galiu amžinai kraustytis iš proto. 

-Kokia maloni staigmena. Na tokiu atveju, nepamaišytų jei jūs paaiškintumėte savo sesei, kad reikia atlikinėti namų darbus. Ji visai nusirito moksluose.-Paduoda mano nevykusį kontrolinį ir Markas stengiasi vaidinti kuo rimtesnį broliuką. 

-Jūs teisus, šiuolaikinis jaunimas visai apsileido! Aš būtinai atsižvelgsiu į jos mokslus, jei reikės ir į kampą pastatysiu.-Mano kojos ima virpėti kai jis visą tai šneka. Suskamba skambutis pranešantis apie šio pragaro pabaigą ir aš atsisveikinu su draugėmis. Mudu su Marku einame koridoriumi ir kai tik pasukame už kampo jis prispaudžia mane prie sienos įsisiurbdamas į mano lūpas. 

-Markai, ką tu darai?

-Kaip tais ką? Aš glamonėju savo Margo.-Jam visai pasimaišė, jis nori atsegti mano bliuskę. 

-Markai, ne čia.-Noriu jį sustabdyti, bet jis tarsi visai neklauso. 

-Tau galas meilute, važiuojame namo.-Paima mane už rankos ir mudu išeiname į lauką. Jis užveda mašiną. Velniop tą matematiką, man norisi, kad jis išprievartautų mane ir niekados nepaleistų. Visą kelią jis stengėsi nežiūrėti man į akis. Kai tik automobilis sustojo jis paėmė mano delną į savąjį ir tarsi nusivedė į nelaisvę. Mes kantriai sulaukiame lifto ir kai tik jis atsidaro, Markas įsitempia mane jėga į jį ir prispaudžia veidu prie tų skirtingų mygtukų. Nieko nelaukęs jis palenda po mano sijonu ir prasiskverbia po mano apatiniais kur liečia ''vietelę''.

-Aš gi perspėjau, kad už kiekvieną neigiamą tu aimanuosi Margo.-Jo pirštas įėjo į mane ir aš vos neištirpau nuo malonumo. Liftas atsidarė ir mudu labai greitai atsidūrėme bute, dabar jis tikrai nesustos. Man galas. Vėliau broliukas užeina į svetainę kur išsitraukęs kažkokias knygas mane šaukia:

-Sėskis, dabar aš tave mokinsiu matematikos. 

Nuo jo žodžių man apšalo visas kūnas. Ką jis ką tik pasakė?

-Markai, nereikia. 

-Sėskis aš pasakiau.-Jis pasisodina mane pas save ant kelių ir verčia mane skaityti, kai aš perskaičiau užduotį jis gudriai nusišypsojo:

-Ir kaip mes spręsime šią užduotį?-Jis palenda po mano sijonu ir vėl įlenda į mano kelnaites, jaučiu kaip visiškai išsikrausčiau iš proto. 

-Markai, aš nežinau.

-Tai blogas atsakymas Margo. Skaityk dar kartą. Arba aš už save neatsakau.-Jis įeina į mane savo pirštais ir aš atsiremiu jam į krūtinę. 

-Markai, aš išties nežinau.-Be reikalo aš tai leptelėjau, nes po poros sekundžių jis išsitraukia kažkokią rykštę, vėliau atsikrato mano apatinių ir ima trankyti per mano minkštąją vietą. Kiekvienas smūgis verčia mane vis labiau geisti, norisi gauti jų dar dar, mano oda visa pašiurpo. 

-Aš dar kartą klausiu, kaip spręsti šią užduotį?-Smūgis man į užpakalį, po kurio vos nenukritau iš malonumo. 

-Taip Markai! Padaryk tai.-Man akyse patamsėjo, aš jo noriu iki nepakeliamos beprotystės. 

-Tu nori, kad aš tave nubausčiau? Ah...tu mano nepaklusni sesute.-Jis ėmė trankyti taip, tarsi aš labai prasižengiau. 

-Supratai, kaip spręsti ar man pratęsti?-Sugriebia mane už kaklo, o vėliau įsisiurbia man į lūpas ir ima žaisti su mano liežuviu, aš neišlaikau ir pati atsiduodu bučiniui. Markas staigiai atsisega kelnes ir pasodina mane ant savo ''pasididžiavimo''. Rankos jo nugula ant mano liemens ir aš suprantu kaip stipriai mudu krentame. 

-Už kiekvieną blogą įvertinimą aš tave dulkinsiu Margo, taip, kad po to bus sunku vaikščioti!-Atrodo jis išsikraustė iš proto, jo beprotiški judesiai, pasiėmė visą mano valią.

-Aš jaučiu kaip mano visas kūnas atsiduoda tik tau!-Jis nenori manęs paleisti nė minutei, tarsi aš jo troškiama lėlytė. Aš pati nusprendžiau ja tapti. 

-Mano mergaite, tu supranti, kad dabar priklausai tik man! Mažute!-Regis jis dar stipriau ėmė įeidinėti į mane, mes galėjome tiesiog sulaužyti fotelį, bet jo tai nė kiek nestabdė. Per daug stipriai jis norėjo pranykti manyje. Aš supratau, kad pakilau aukštai tarp debesų ir jokiu būdu nenoriu iš ten sugrįžti. Jis tapo mano prasme. Aš taip stipriai įsimylėjau.

-Aš myliu tave.-Šnabžda jis man į ausį ir mudu baigiame vienu metu, jis išeina iš manęs ir mudu sunkiai gaudome deguonį.

-Aš branginu tave Markai. Prižadėk, kad mes niekados gyvenime neišsiskirsime! Tiesiog pasakyk!-Paguldau galvą jam ant krūtinės ir svajoju gauti dar vieną jo nepamirštamą glamonę, jis tas dėl kurio noriu gyventi, atrodo aš jam padovanojau savo širdį amžiams. Negalima taip daryti, nuo to galima išsikraustyti iš proto, bet meilė tai ir yra pati baisiausia beprotystė, jūs sutinkate? 

-Aš niekados neatiduosiu savo saldainiuko. Aš noriu kiekvieną valandą, kiekvieną minutę dengti tavo kūną bučiniais. Tu užbūrei mane Margo. Mano mergytė.-Jis uždengia mano lūpas savo bučiniais ir mudu neatsakingai krentame ant grindų, viskas kartojasi, tarsi mes ir vėl išalkome, tarsi mums reikia vienas kitą uždulkinti iki mirties.