NE GIMINAIČIAI(Baigta)

10.Karti tiesa

Pow Margo.

Jis rado asmeninį mano dienoraštį, tik ne tai.

-Čia ne mano.-Bandau suktis iš šios kėblios situacijos, o jis tik kaip alkanas žvėris prisiartina prie manęs. 

-Tikrai? Nes kažkodėl parašyta Margo Mills. Žinai aš radau jį darbo kabinete, tu turbūt pamiršai jį pasiimti. Ateik pas mane, mudu paskaitysime jį drauge.-Jis griebia mane už rankos ir vedasi link sofos pusės. Bandau ištrūkti, bet visi mano bandymai beviltiški. 

-Paleisk mane! Markai prašau. 

-Palauk mes gi nesuradome mano mylimiausių eilučių, o štai jos! Kaip aš svajoju, kad Markas savo liežuviu liestų mano patį jautriausią kūno tašką, o aš tuo tarpu skraidyčiau debesimis nuo šio malonumo viršūnės! Arba ši! Jis vienintelis dėl kurio aš saugau savo nekaltybę! - Griebia jis mane už plaukų ir ašaros upeliais ritasi mano skruostais. 

-Niekšas, tu jį visą skaitei!

-Aš niekšas? Pažiūrėk čia, tu visai išdurnėjai? Aš tavęs klausiu!-Paima savo delnais mane už žandikaulio ir aš matau jame velnišką susidomėjimą. 

-Tu neturėjai teisės jo skaityti!-Jis mane apsupo tarsi piktas demonas, neturiu kur trauktis. 

-Aš galvojau tu padori mergina. Specialiai išvažiavau, palikau tave vieną, o tu pasirodo kekšė kuri svajoja apie savo brolį? Pasakyk Margo, tu juk nori to? Svajoji apie mane savo sapnuose. Aš perskaičiau kiekvieną dalį, tu net teiki sau malonę žiūrėdama į mano nuotrauką!-Jis taip stipriai rėkė, kad aš pirmą kartą gyvenime taip išsigandau. 

-Atiduok man jį.

-Kam? Aš dabar kiekvieną naktį jį skaitysiu ir suvoksiu kokia tu iš tikrųjų šiukšlė! O ko tu verki? Aš ką per daug grubus su tavimi? Žinai aš čia pagalvojau saldainiuk, kad mano sesės norai man įsakymai. Tu juk svajojai apie tai!-Jis numeta dienoraštį ant grindų, ką jis sugalvojo? 

-Markai, nereikia, aš viską išsigalvojau!-Atsitraukiu nuo jo link laiptų pusės kaip staiga jis pradeda nusirenginėti. 

-Sakai, kad svajoji apie tai jog mano liežuvis suteiktų tau palaimą, na ką gi laikykis sesute!

Bėgu nuo jo kiek tik kojos neša, o šis nė nesiruošia nuo manęs atstoti. Į mano brolį įsikūnijo demonas? 

Slepiuosi savo kambaryje, kaip jis staigiai išspiria su koja duris. Jo akys suranda manąsias, dabar man tikrai galas.

-Aš tave branginau, o tu pasirodo eilinė valkata!-Susispaudžiu savo lovoje ir pasibaisiu jo žodžiais. Laimei man pavyksta pasbrukti į koridorių ir aš staigiai įbėgu į vonios kambarį. Kokia aš kvaiša jis vis vien tai padarys.   

-Tuoj pat išeik!

-Markai atleisk man! Aš tiesiog tave myl...-Dėjau visas viltis į savo nuoširdžius žodžius, bet jie visiškai jo neveikė.

Galiausiai jis atidaro duris ir aš dar labiau pradėjau bijoti. 

-Na gerai viskas sesute, ateik pas mane. Tu juk dėl nieko nekalta. Mažute.-Ištiesia jis man savo ranką ir aš nusprendžiu juo pasitikėti, o be reikalo aš tai padariau, nes netrukus jis mane įstumia į vonią ir akimirksniu atsikrato visų mano drabužių. 

-Liaukis, aš juk paprašiau tavęs atleidimo!-Verkiu ir niekaip negaliu sugrįžti į save. 

-Aš padarysiu taip kaip parašyta tavo dienoraštyje. Dabar užspringsi savo dejonėse. Aš parodysiu tau koks esu iš tikrųjų!-Ir čia jis staigiai numauna mano kelnaites taip prisiartindamas prie mano jautrios odos, jo liežuvis ima judėti ir aš tarsi gavau ilgai lauktą dozę. Jis tai daro taip grubiai, kad aš negaliu susilaikyti:

-O dieve.-Tūkstančiai šiurpuliukų bėgiojo po kūną, man net kojos suvirpėjo.

-Pasakyk dabar, tu laiminga? Kaip tau mano liežuvis? Tu juk nori pasiekti pačią malonės viršūnę?-Jis suspaudžia mano krūtį, o aš juk taip ilgai laukiau jo glamonių, kad atrodė sprogsiu nuo šio malonumo.

-Markai liaukis!

-Per vėlu sesute, tu pati pasirinkai tokį kelią.-Vėl pakartoja savo judesius ir aš įsikabinu rankomis į vonios kraštą, jaučiu kaip visas kūnas tiesiog dega nuo juo prisilietimų. Netrukus aš pajaučiu jog visa apmirštu nuo orgazmo, kūnas atsisakė visiškos kontrolės. Kaip jis nesupranta, kad aš jį myliu iki begalybės. Jis nieko nelaukęs atsitraukė nuo manęs, o aš prisidengiau rankomis krūtinę. 

-Kaip tu gali būti mano seserimi? Dabar gali užrašyti savo dienoraštyje kaip gavai orgazmą nuo savo brolio liežuvio!-Išeina ir palieka mane visiškai vieną, aš sėdžiu vonioje po šaltu vandeniu, jis teka po mano bejėgiu virtusiu kūnu. Mes peržengėme ribą ir kaip dabar su tuo teks gyventi? Nepamenu kiek prasėdėjau šaltame vandenyje. Tik paryčiais aš išėjau iš vonios. Man taip ir nepavyko užmigti, susisukusi į savo antklodę aš spoksojau pro langą. Mano dėmesį patraukė staigus telefono skambutis.

-Klausau.-Mano balsas buvo tarsi numirėlės, taip skaudu man dar niekados nebuvo.

-Margo, tu įsivaizduoji mūsų dėstytojas vemia ir beveik galus atidavinėja. Kas nutiko?-Klausia manęs draugė, o aš vos žodį galiu pratarti, man taip skauda gerklę. Matyt mano vonios procedūros neišėjo į naudą.

-Aš susirgau, greičiausiai angina.-Sukaupusi jėgų nusileidžiu į apačią. Ką mudu vakar padarėme? Jis visai sveiką protą prarado, nors bendrai čia mano kaltė, pamiršau savo dienoraštį tame kabinete. Apačioje ant šaldytuvo buvo raštelis:

Blynai ant stalo!

Aš labai stipriai įsižeidžiau nuo jo tokio elgesio, nors jis man ir padovanojo pačią neužmirštamiausią glamonę gyvenime. Paimu lėkštę į ranką ir metu iš visų jėgų ją į sieną, kaip buvo galima pamilti tokį beširdį? Deja širdžiai neįsakysi, aš nenustosiu juo grožėtis niekados. Viskas prasidėjo senų senovei, o aš lyg šiol tik pabloginau mudviejų santykius. Skausmas gerklėja tampa tokiu nepakeliamu, kad net neturiu jėgų nueiti iki artimiausios vaistinės. Kūną laužo nuo tokio persišaldymo, aš visai nustojau rūpintis savo sveikata ir dėl visko kaltas mano taip mylimasis  broliukas.