NE GIMINAIČIAI(Baigta)

3.5

Pow Margo.

Kevinas buvo tikras idiotas, veidelį turi, bet proto nulis. Galima sakyti misija buvo įvykdyta ir mano broliui sukilo šioks toks pavydas. Netrukus jis priėjo prie mūsų visas toks įsitempęs.

-Meilute, o tu nieko nesupainiojai? Čia ne vaikų darželis.-Nuo šios jo replikos, net Kevinas susijuokė.

-Kaip juokinga! Žinai tavęs pamiršau paklausti.-Nesiruošiau jam nusileisti.

-Rimtai? Tu kartais nejauti, jog aš už tave du kartus vyresnis?-Marko akyse galėjau matyti ant kiek stipriai jis buvo nepatenkintas. Aš specialiai sušnabždu jam į ausį, norėdama dar labiau suerzinti:

-Man jau nebe du metukai, tu taip nesijaudink bučiuotis jis moka!-Pažvelgiu į Keviną.-Eime.

Mudu su Kevinu išėjome į šokių aikštelę, jau įsivaizduoju kas manęs laukia namuose, bet apie tai šiek tiek vėliau. Netrukus muzika tapo lėta ir mudu su mano taip vadinamu "vaikinu" pradėjome šokti. Aš stengiausi judėti kuo seksualiau, kad išvesti savo brolį dar į didesnį įniršį.

Pow Markas.

Kaip jis išvis drįsta prie jos liestis? Aš jį perlaušiu per pusę.

-Atrodo paleidai tu savo sesutę! Kas atsitiko? Paskutiniu metu kažkaip nelabai sutariate.-Juokiasi Leo, kaip aš jam netrukus atsakau:

-Link kur tu čia suki?

-Tau reikia ją gerai pamokyti ir tik neapsimesk, kad tu jos nenori!-Jis man padavė stiklinę su kažkokiu kokteiliu ir aš vienu gurkšniu jį išgėriau. Galva taip pradėjo suktis, o akyse visiškas rūkas, bet aš nenustoju žiūrėjąs į savo Margo kuri peržiangė visas ribas. Greitai nueinu į šokių aikštelę ir nustumiu tą vaikį į šoną.

-Ką tu sau leidi?-Tarė Margo, o aš ją prisitraukiu arčiau savęs.

-Jis nemoka šokti, duok parodysiu kaip reikia.-Paguldau savo delną, jai ant liemens ir suprantu kaip pradedu jaudintis su kiekviena sekunde. Šiandien ji gaus to ko nusipelnė.

Pow Leo.

Tiesiog dievinu savo stebuklingą kokteilį, nuo jo protas greitai išsijungia. Viso to pavyzdį galima stebėti šokių aikštelėje.

-Krisk vietoje, Markas konkuruoja dėl savo sesers? Leo, tu matei?

-Aišku, juk jis nenorėjo mums jos atiduoti! Tai bent pažiūrėsim į šį karštą spektaklį! Gerai šita kalė užaugo, puikiai atrodytų lovoje!

-Tu teisus, tik tas kvailys per daug ją saugo! Tiek to pažiūrėsim ant kiek galingi tavo kokteiliukai.

Pow Margo.

Kas su juo darosi? Jo rankos nusileidžia ant mano užpakaliuko ir tarsi nori pakelti suknelę. Aš žinoma tokios jo reakcijos ir siekiau, bet ne prie visų žmonių. Kažkoks siaubas.

-Markai, baik! Tu mane žemini!

-Tikrai, o kam tada tu užsidėjai tokią suknelę? Eime į kambarį, aš tau parodysiu ką įprastai darau su savo merginomis!

-Markai, aš nenoriu! Mes su tavimi, juk brolis ir sesuo.-Niekada negalvojau, jog jam prikišinėsiu šį dalyką, bet matyt ne taip aš norėjau užbaigti šį vakarą.

-Žinai tai taip jaudina! Aš, juk prašiau tavęs čia neiti, bet jei jau tu nepaklausiai paaiškinsiu kitu būdu!-Man nė nespėjus sureaguoti jis užsimeta mane sau ant peties ir nueina laiptais į antrą aukštą. Visi mums traukiasi iš kelio.

-Tuoj pat paleisk mane!-Bandau ištrūkti kaip tik galiu, bet jau per vėlu. Šis žmogus negali būti Marku, jis taip niekada nesielgtų.

-Tavo suknelė tik ir prašosi nuo jos atsikratyti.-Numeta mane ant lovos, o pats atsiklaupia ant kelių, kad pabučiuotų vidinę mano šlaunų pusę. Galbūt aš ir svajojau apie tai visą savo gyvenimą, bet tikrai ne taip įsivaizdavau savo pirmąją naktį. Trenkiu jam per veidą ir staigiai išbėgu iš kambario kur man kelią užkerta jo draugai.

-Margo, kur gi tu susiruošiai? Nori pabėgti nuo savo brolio?-Jie visi į mane taip žiūri, tarsi nori suvalgyti. Girdžiu už savęs kaip Markas grįžta į protą:

-Kas buvo? Margo palauk!-Pasinaudoju momentu ir nubėgu į pirmą aukštą pas Keviną. Ten randu jį kompanijoje su kažkokia kita mergina.

-Važiuojame greičiau!

-Ei! Tu pradžiai su savo Marku išsiaiškink! Tas totalus kvailys! Daugiau gyvenime aš su jumis neprasidėsiu, jau geriau vien nulius gausiu iš egzaminų!

-Margo!-Šaukia mane Markas ir aš netrukus suprantu, jog geriau būčiau nėjusi į šį vakarėlį. Kas per velniava su juo dėjosi prieš kelias minutes?

-Tuoj pat stokis ir varom iš čia! Jei ne, aš tau tą kabluką sukišiu žinai kur?-Pradedu rėkti ant jo, kaip Kevinas sugriebia mane už riešo ir mes abu pradedame bėgti iš šios "šventės". Palikau savo brolį visiškoje nežinomybėje.

Pow Markas.

-Kas buvo tame kokteilyje? Aš tavęs klausiu! Kodėl aš ją norėjau išdulkinti?-Užsipuolu Leo, o tas nenustoja juoktis.

-Atvėsk, mes tik pajuokavome! Iki to reikalai tikrai nebūtų daėją!

-Tu supranti kaip aš ją išgąsdinau, ji atėjo čia tik manęs paerzinti, o aš jai vos į apatinius nesulindau!-Suduodu kumščiu į sieną ir pasijaučiu kaip tikras gyvūlys. Aš net nenusipelniau su ja bendravimo, ji tarsi angelas priešais mane.

-Markai, o gal vis dėlto reikalas ne alkoholyje? Galbūt kažkur tu giliai rimtai svajoji apie ją, o eleksyras tik padėjo įgyvendinti tavo norą!-Jo žodžiai mane dar labiau įsiutino.

-Jei dar nors kartą tai pasikartos, aš sudenginsiu tavo namą kartu su tavo mamyte ir tėveliu! O poto visi pasijuoksime, nes juk aš tik pajuokausiu! Aišku tau?-Išeinu iš šio namo ir surenku savo sesers numerį. Žinau, jog ji man neatleis, kas ten buvo tarp mūsų? Tarsi velnias apsėdo mane. Važiuoju dideliu greičiu ir bandau jai prisiskambinti. Ryte grįžta tėvas ir teta Emilia, jau įsivaizduoju kokią sceną jie man iškels, juk ta užsispyrusi merga tikrai negrįž namo.

Pow Margo.

-Ir kus mes važiuojame?-Užduoda klausymą man Kevinas, o mano mintys sukasi tik apie tai kas ką tik įvyko su Marku. Gana liūdėti, reikia atrodyti linksmai.

-Turbūt pas Keitę.

-Kas atsitiko? Brolis gerai į kaulus davė?-Jis nė neįsivaizduoja ką mes darėme tame kambaryje, nusprendžiau nukreipti mūsų pokalbį kita linkme:

-Nesvarbu! Tiesiog nuvežk mane pas Keitę ir beje ačiū jog padėjai.

-Kaip aš galėjau tave mesti Mills! Jei tau kada nors dar ko nors reikės, tu drąsiai kreipkis į mane.-Mielai nusišypsojo ir mašina netrukus sustojo ties mano draugės namu. Pasižiūriu į telefoną ir matau 20 praleistų Marko skambučių, lai pagalvoja truputėlį apie savo poelgius.