NE GIMINAIČIAI(Baigta)

6.5

Pow Margo.

Sninga sniegas, jis šalia manęs, kokia aš laiminga! Jei man kas nors ankščiau būtų pasakęs, jog mudu su juo taip suartėsime, tikrai nepatikėčiau. Įeiname į kotedžą ir aš imu padėti mamai virtuvėje. Kiekvienas Marko žvilgsnis numestas į mane sukėlė viduje begalybę emocijų.

-Na kaip mažyle, pasitaisei savo niekam tikusius pažymius?-Užsipuola mane savo akimis, o aš sarkastiškai jam atsakau:

-Aš dabar pirmūnė-Jis tarsi ignoravo mano žodžius ir kreipėsi į mano mamą. Man po jo tolimesnio sakinio užsinorėjo gerai užvažiuoti jam per galvą:

-Tikrai teta Emilia. Laiku susiėmė su mokslais, o aš jau galvojau pas ją tik nešvankios mintys galvoje. Pažiūrėkite, ką radau jos kuprinėje.-Išsitraukia kažkokią knygą su nešvankiu turiniu ir visu gražumu demonstruoja mano mamai. Ji tuoj pat delnu susiima už burnos, o man net rankos suvirpėjo.

-Margo, kam tau jinai?-Pažvelgia ji į mane, matau kaip tas niekšelis stovi ir vos sulaiko savo šypseną, eilinį kartą bando mane panervuoti.

-Mama tai melas! Markas specialiai mane pakišo.

-Tikrai? O kaip tavo klausymas aną dieną ''Markai, tu nežinai kaip merginos jaučia orgazmą?''-Jis visai išdurnėjo. Mama daugiau nebe išlaikė ir nuėjo į vonią. Suspaudžiu delnus į kumščius, dabar aš jį tikrai pastatysiu į vietą.

-Durnas visai? Taip mane pakišti!-Puolu jį kumščiais, kaip jis užsisodina mane pas save ant kelių ir pakelia rankas į viršų.

-Aš norėjau išvysti šitas piktas akis. Tai taip velniškai seksualu. Na sesute jau nepyk.-Toliau jo rankos nori prasiskverbti man po megztiniu. Aš užmerkiu akis, nėra pas mane tiek jėgų, kad perlipčiau per visus tuos savo geismus. Tai tarsi pats pavojingiausias narkotikas. Sušnabždu jam į ausį:

-Markai, mus gali pamatyti.

-O ką jie pamatys? Mes tiesiog žaidžiame. Margo, tu juk negalvoji, kad sulysiu tau į apatinius? Beje tą knygą atvežiau tau dovanų, tu juk nori sužinoti kaip žmones gauna nepamirštamą pasitenkinimą?-Jo lūpos ima glamonėti mano kaklą, nežinau, galbūt mudu iš proto išsikraustėme? Suspėju laiku nuo jo atsitraukti kaip į virtuvę užeina mano nepatenkinta mama:

-Dukra, kaip galima būti tokiai pasileidusiai?

-Mama jis viską išsigalvojo. Markai, pasakyk jai.-Kelis kartus sumirgsiu akimis, o tas lyg specialiai tyli. Kas jis per žmogus toks?

-Aš suvokiu, jog tu suaugai, bet, kad nusileisti iki tokių žemų dalykų!

Pow Markas.

-Teta Emilia, jūs nieko prieš jei aš su ja truputėlį asmeniškai pasišnekėsiu, nes žiūriu visai pradėjo ristis.-Numetu jai striukę ir nukreipiu savo žvilgsnį pro langą, ten kai tik prasidėjo nestipri pūga. Suprantu su kiekviena sekunde kaip sunku man tampa save kontroliuoti nuo supančio geismo. Vos spėju išeiti laukan, kaip ji bėga paskui ir pasiėmusi sniego gniūžtę meta tiesiai man į veidą:

-Čia tau už tavo nešvankybes!

-Ane? Nu viskas prisiprašei, po to neverk, kad kelnės šlapios bus!-Artėju prie jos kaip koks baisus demonas, ji šiek tiek net kruptelėjo, nes ryškiai manęs išsigando tarsi ugnies. Margo pradeda bėgti į miško gilumą ir slepiasi už apsniktos  eglės. Koks gražus vaizdas. Vis svarsčiau apie šį momentą kai mudu vėl susitiksime. Vaikystėje mes dažnai kvailiodavome tokiu oru. Kažkada lipdėme besmegenį ir namo grįžome patys tarsi besmegeniai, abu aplipsią sniegu. Tėvas man tada dar ilgai skaitė moralus, kad galėjau sušaldyti mergaitę.  Apsimetu, jog nemačiau kur ji pasislėpė, noriu ją išgąsdinti. Lėtu žingsniu prisėlinu prie jos, tarsi piktas vilkas. Patempiu už eglės šakos ir visas sniegas krenta jai ant plaukų.  Ji tapo labai nepatenkinta:

-Markai, aš visa šlapia!-Negaištu daugiau laiko ir prispaudžiu ją prie medžio. Negaliu atsigrožėti jos raudonais skruostais. Velniai griebtų, ji tokia graži. Kas su mumis darosi pastaruoju metu?

-Markai, kodėl tu taip žiūri?-Matau kaip ji dreba, o jos širdis ima plakti daug greičiau, ji negali jos suvaldyti, atrodo tuoj iššoks iš krūtinės. 

-Grožiuosi tavimi, kaip aš ilgėjausi šių akių. Meilute, kodėl kiekvieną kartą, kai aš tave liečiu tu kandžioji savo lūpas?-Sušnabždu jai į ausį, o ji tik stengiasi nusukti savo nuostabias akis nuo manųjų. Svajoju apie šias akis jau keli mėnesiai. 

-Žinai aš įsižeidžiau, kam tu pamelavai mamai?-Jos plaukai buvo visi snieguoti ir ji priminė man mažą princesę, kuri papuolė į žiemos gniaužtus. Pirštais liečiu jos lūpas, dar sekundė ir galėčiau jas aistringai paliesti savosiomis, bet aš pažadėjau jog nepereisiu šios ribos.

-Nori pasakyti gyvenime neskaitei tokių knygų? Pasakyk man, tu darei tai?-Įkvėpiu jos aromatą, šį kartą ji kvepia avietėmis, kurias dievinu jau nuo pat vaikystės. Vat, kad tik paragauti šios mergiotės, nors truputėlį. Markai, sustok ji tavo sesuo. 

-Apie ką tu?

-Nevaidink saldainiuk, tu juk žinai ką reiškia pasiekti viršūnę? Nori aš tau plačiau papasakosiu?-Žaidžiu su ja kaip su kokiu mažu kačiuku, o ji nieko nelaukusi atsako:

-Mane Maksas išmokė visus šiuos mėnesius, po kol tu tvarkei savo niekam tikusias merginas, aš patobulėjau.-Be reikalo ji tai pasakė, nes mane tai įsiutino iki negalėjimo.

-Ką tu pasakei? Aš užmušiu jį, tu juk nemiegojai su juo?

-Markai, o kodėl gi ne? Aš juk taip pat noriu meilės, kas do priekaištai iš tavo pusės?-Tarsi specialiai tampo mane už nervų. Aš tiesiog nustumiu ją ant greta buvusios sniego pusnies ir ji greitai nori atsikelti, bet nespėja nes aš užgulu ją. 

-Meluoji, aš tavimi netikiu, o jei patikrinsiu?

-Ir kaip tu ketini tai padaryti?-Bando išlikti tokia pat šalta, bet aš jau turiu sugalvojąs savo puikų planelį ir ji tikrai niekur nepabėgs. 

-Mažute, man užteks paliesti tave lūpomis ir tu skraidysi padebesiais nuo šio malonumo. Nešvanki mergiūkštė.-Švelniai prisiliečiu prie jos lūpų, bet specialiai nenaudoju liežuvio, noriu sukelti jos kūne tikrą gaisrą. Bus proga atsakyti už savo žodžius, matau kokia ji nepatenkinta:

-Ir čia viskas?-Paklausia ji su didžiuliu nepasitenkinimu.

-Margo, tu nepamiršai, kad aš tavo brolis? Mažute, aš bučiuoju tik merginas kurios deja, bet pasiliko Bostone.-Paimu į delną sniego ir priliečiu jos skruostą, kad truputėlį atvėsinti pyktį:

-Iškrypėlis! Varyk pas jas! Žinai, aš nė kiek nenorėjau tavęs matyti ir visai greitai pas mus atvažiuos Maksas su kuriuo būtinai išbandysime visas pozas iš tavo knygos. Aišku tau?

Laimei susivaldžiau, kad jos iš tikrųjų nepabučiuočiau. Tai pradeda mane labai traukti.