NE GIMINAIČIAI(Baigta)

4.Mes skirtingi

Pow Margo.

Įsivaizduoju kas manęs laukia kai mama sužinos, jog šiandien nėjau į mokyklą. Mintyse aš jau pasiruošiau jos moralams.

-O štai ir pasirodė mūsų fėja! Jūs tik pažiūrėkit į ją kaip ji atrodo! Greitai ateini čia!-Jau nori mane užsipulti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Netrukus už mane stoja Markas:

-Teta Emilia, tai aš kaltas.

-Gana ją ginti! Ji jau pakankamai suaugusi, kad atsakytų už savo veiksmus!

-Puiku! Trenk man, kaip tu mėgsti!-Atsukau jai savo skruostą, kaip Markas mane paėmė už rankos ir nuvedė į virtuvę, tiesiog nekenčiu šio namo.

-Margo, tau namų areštas savaitei!-Surėkė mama, bet aš jau pripratusi prie tokio jos elgesio su manimi. Daugiau mane jaudino pokalbis su broliu.

-Kur tu nakvojai?

-Pas Keviną! O tu ką pasigailėjai, kad neišdulkinai?

-Margo, aš galiu viską paaiškinti!-Net ir dabar bando suktis iš situacijos, bet aš taip jo nenoriu klausytis, per daug stipriai jis mane įžeidė.

-Kaip įdomu, norėčiau, net išklausyti! Norėjai pasijuokti iš manęs? Na taip aš juk maža, kvaila mergaitė kuri net bučiuotis nemoka!-Noriu paeiti žingsnį į šoną, kaip jis mane prispaudžia prie šaldytuvo:

-Man draugai įpylė kažkokio šūdo į kokteilį. Nusprendė pajuokauti, negi tu galvoji, jog aš galėčiau taip pasielgti sveiku protu? Margo, aš myliu tave kaip sesę.

Kai jis pasakė tuos paskutinius žodžius vos nenukritau iš laimės, bet netrukus suvokiau, jog tai tik broliški jausmai man.

-Tu vakar taip į mane žiūrėjai...

-Man taip gėda! Aš dėl tavęs galiu viską padaryti. Taip aš norėjau tave nubausti už tą suknelę, bet ne tokiu būdu! Pažadėk, jog daugiau taip šaukiančiai nesirengsi.-Dabar tikrai kalbėjo mano Markas kuris niekados manęs neįskaudintų. Paguldau galvą jam ant krūtinės ir džiaugiuosiu, jog jis šalia. O gal vakar reikėjo pasinaudoti sutuacija? Mudu su juo būtumėme praleidę puikią naktį. Taip stop Margo, jis tave myli tik kaip sesę, gana fantazuoti. Jis tavo brolis ir nieko daugiau.

Antradienį mums kaip tyčia atšaukė paskutinę pamoką ir aš kaip kvaiša paskubėjau namo. Užeinu į vidų ir matau pusnuogę merginą mūsų virtuvėje. Ji ieško sulčių po visą šaldytuvą, o man tuo tarpu užverda kraujas iš pykčio. Netrukus užeina Markas ir trenkia jai per užpakalį, poto priartėja prie manęs ir baksteli man į nosį:

-Kaip pažymiai?

Jam nė kiek negėda, netrukus jis sėdasi ant kėdės ir jam ant kelių prisistato ta merga. Ji kaip kokia gyvatė apsikabina jo kaklą. Negaliu į visą tai ramiai žiūrėti.

-Nieko naujo, mano pažymiai nekinta kaip visuomet. O tu, juk turėjai kažkokius dokumentus susitvarkyti?-Nenusukau savo žvilgsnio nuo tos blondinės, o ta dar taip bjauriai nusijuokė. Kaip aš jos nekenčiu.

-Ai, mes pasirašėme juos ankščiau ir aš užbaigiau visus darbus daug greičiau. Norėjau kaip tik važiuoti tavęs pasiimti! Beje čia Rosita, bet ji jau išeina!-Davė jis jai ženklą, kad atsižaidė su ja. Va čia tai mano brolis.

-Tu specialiai jas vediesi į namus?-Stengiausi kalbėti su juo kuo ramesniu tonu, mes taip dažnai pykstamės paskutiniu metu, visai jėgų nebeturiu.

-O tave tai erzina?-Apeina stalą ir juda link manęs.

-Taip Markai, jos visos nemąstančios ir pasileidusios mergšės! Nu pas tave ir skonis!-Bandau atvesti jį į protą, bet jis tik tęsė žingsniavęs link mano pusės.

-Kodėl gi? Nuostabios figūros, didelės krūtys viskas taip kaip aš mėgstu.-Nugara pajaučiau kaip atsirėmiau į sieną. Jis minimaliai priartėja prie manęs. Jaučiu kaip pradedu giliau kvėpuoti.

-Tai žinoma, totali priešingybė man! Vadinasi, aš negraži?-Gailiuosiu, jog ką tik tai pasakiau. Jis pagalvojo, kad aš pradedu kažką žaisti ir tarsi priėmė mano iššūkį bandydamas mane provokuoti. Jo lūpos švelniai liečia mano ausies kraštelį ir aš nebegaliu įstengti suvaldyti savo širdies kuri tuoj atrodė išlėks iš krūtinės.

-Kas tau taip sakė? Rudos akys, juodi ilgi plaukai tu mano idealas. Gražus užpakaliukas ir nuostabaus grožio veidelis, viską atiduočiau, kad tik pažinčiau tave arčiau, bet yra viena problemėlė.

Aš užmerkiau akis, tarsi laukiau jo tolimesnių žodžių kaip kokio magiško užkeikimo. Vos sugebu išspausti iš savęs žodį:

-Kokia?-Tariau taip lyg mano balsas tuoj susprogs, o jis tik šito ir siekia.

-Šita gražuolė mano mažoji sesutė!

Netrukus jam kažkas paskambino ir aš galėjau lengviau atsipūsti. Jausmas, lyg tarp mūsų bėgioja labai stipri įtampa. Man kaip nors reikia išlaikyti savo ramybę, juk kai jis greta aš vos pastoviu ant kojų. Neturiu tiek jėgų, kad priešinčiausi jo velniškui patrauklumui.

-Ji sutiko tai daryti tryse? Taip vakare aš laisvas! Gerai, tada susitiksim klube!-Girdžiu savo brolio balsą, be abejonių jis šiandien seksualiai pasitenkins su viena iš tų vištų. Kaip mane visa tai užkniso. Netrukus aš užsimaniau sumuštinio su dešra, taip užsiklausiau jo pokalbio, jog net nepastebėjau kaip įsipjoviau. Kraujas pradėjo tiesiog upeliais bėgti iš rankos, nė nežinau ką man daryti? Ne užilgo į virtuvę vėl prisistatė Markas ir iš karto pastebėjo mano kruviną ranką.

-Margo, vargšele mano!-Apžiūrinėja žaizdą, o aš vis galvoju apie jo paskutinius žodžius, jis niekados manęs nepamils.

-Tau, juk reikia kažkur skubėti.

-Duok man ranką.-Akimirką mūsų akys ėmė skęsti vienas kito žvilgsnyje. Nenoriu, jog jis dėl manęs atidėliotų savo "reikalus".

-Tai tik paprasta žaizdelė! Nereikia panikuoti ankščiau laiko!-Tariu tai su kažkokiu skausmu, bet ne fiziniu, o vidiniu. Markas netikėtai suspaudžia mano riešą tarsi aš įlindau ne į savo reikalus.

-Kaip pasakysi! Tik neik pas mus į klubą! Nes savo draugų aš nesukontroliuosiu! Jie tikri niekšai.

-Įdomu, o kuom tu skiriesi nuo jų? Linkiu gerai praleisti vakarą!-Noriu išeiti, bet jis neskuba manęs paleisti.

-Tu pavydi? Kitokio atsakymo aš čia ne matau.-Laukia mano atsakymo, bet aš nė nesugebu pažvelgti jam į akis. Reikia paiimti ir prisipažinti jam apie savo jausmus, bet gal ne šį kartą.

-Ką tu pusbroli, aš tiesiog nerimauju dėl tavęs! O tai netyčia įsivelsi į kokį mėšlą! Gerai praleisk laiką!-Pasiėmu pleistrą ir pasikeliu pas save į kambarį. Mums niekados nebūti kartu su Marku, galbūt mes tiesiog per daug skirtingi žmones.