NE GIMINAIČIAI(Baigta)

17.Tu man ne brolis...

Pow Margo. 

Užeinu į namus ir priešais mane iškarto prisistato mama:

-Kur tu buvai? Margo, tu savam prote?

Kaip aš pavargau nuo jos priekaištų, pastoviai randa prie ko prisikabinti. 

-Mama, aš jau suaugusi. Aišku tau? Gana stebėti kiekvieną mano žingsnį. Kaip višta su kiaušiniais. Taip aš vaikščiojau ir nenorėjau sugrįžti namo.-Garsiai nusijuokiu ir nenoriu žiūrėti Markui į akis. 

-Tu girta? Džeimsai, tik pažiūrėk į ją, nuo jos dvokia alkoholiu.-Kreipiasi ji į mano dėdę. 

-Nerėkit ant jos, tai aš kaltas. Mes tiesiog susipykome.-Bando užstoti mane Markas. 

Toliau aš apsimetu, jog nieko ir nebuvo, lai tai pasilieka manyje amžinai. 

-Broliuk, mudu su tavimi nesusipykome. Tu turbūt mane su kuo nors supainiojai!-Vaidinu prieš publiką, iš manęs gautųsi visai puiki aktorė.

-Margo, mums reikia pasikalbėti.-Nori jis paliesti mano delną, bet aš bandau būti nepalaužiama. 

-Gerai, bet tik greičiau, nes manęs laukia.-Pakylu į kabinetą ir atsisėdu ant krėslo. Markas uždaro duris ir pradeda mane pulti:

-Pas jį vėluoji? Jau dulkinaisi su juo visą naktį?-Jo akyse buvo kažkoks skausmas, bet man buvo dar skaudžiau, lai pajaučia savo kailiu, kaip ilgai aš kankinuosi nuo šios neabipusės meilės. 

-Taip, tiesiai jo mašinoje. Aš gi dabar nebe nekalta, noriu naujų pojūčių. Ir jis darė mane visus du kartus Markai.-Pakylu nuo savo vietos ir įkyriai žiūriu jam į akis. Jos tokios gražios, kaip stipriai vis dėlto aš jį myliu. Galima tiesiog ištirpti nuo tokio jausmo. Jis prispaudžia mane prie sienos ir nori atsikratyti mano suknelės:

-Kaip jis drįso prie tavęs prisiliesti? Tau priminti kaip tu reaguoji vien į mano bučinius?-Jis nutraukia nuo manęs suknelę, taip atlaisvindamas krūtinę. Bučiuoja ją savo lūpomis ir aš atsiduodu šiam švelnumui, tarsi mudu nesimatėme visus metus. Neįmanoma apibūdinti jausmų kurie mane užlieja. Ši meilė neišnyks niekada, ji tiesiog prasiskverbė į mano sielą. Aš savo valia krentu į nežinomybę ir numirštu. Jo lankstūs pirštai prasiskverbia po mano kelnaitėmis ir ima liesti ''vietelę''.

-Aš ilgėjausi tavęs. Kalė, kodėl tu metei mane? Supranti man niekas nereikalingas. Margo, pažvelk į mane.-Jo lūpos palieka ant mano krūtinės ryškias žymes ir aš vėl prisimenu tą Greisę kurią jis bučiavo.

-Sustok, aš noriu žinoti tiesą. Tu sakai, kad ilgėjaisi manęs. Ta mergina kuri čia buvo, kas tave su ja sieja? Atsakyk Markai.-Bandau užsitraukti suknelę, o jo veidas iškarto pasikeičia. Matyt ši tema jam uždrausta. 

-Ji mano buvusi mergina. Prieš penkis metus norėjau ją vesti, nes buvau be proto įsimylėjas, bet po to ji išvyko į Europą kurti savo modelio karjeros. Sakė, kad sugrįš po penkių mėnesių, o pati susidėjo su kažkokiu verslininku.-Jis kalba taip, tarsi svajoja atsidurti šalia jos. 

-Tu ją myli?

Jis nori prisiliesti prie manęs ir vėl užsipulti mano kūną, matau jog jis eina iš proto.

-Margo, tai buvo labai seniai.-Pastebiu kaip jis bando išvenkti atsakymo.

-Markai, atsakyk į mano klausymą. Tu ją myli?-Pačiai širdis atrodė iššoks iš krūtinės, neįmanoma susitvarkyti su emocijomis, bet man tai yra taip svarbu, juk širdis tyliai miršta. 

-Margo...-Jo akys kalba be žodžių ir atsakymas tampa labai aiškus. Kokia aš kvaiša. 

-Myli, na tada ačiū dievui. Supranti Markai, aš čia pagalvojau, kad aš nemyliu tavęs! Ir tai ką aš rašiau savo dienoraštyje tik seksualinė trauka, nieko daugiau.-Specialiai naglai jam meluoju, noriu pažiūrėti į tolimesnę jo reakciją. 

-Netikiu tavimi. Tu leidai man atimti tau nekaltybę, tik vardan sekso?

-Taip. O ką, negalima? Taip jau išėjo, kad aš daugiau nebenoriu tavęs Markai. Mes su tavimi pakankamai prisižaidėme.-Žiūriu į jo nuliūdusias akis, ne tokį jis atsakymą norėjo išgirsti. 

-Sakai nenori? Tu nemoki meluoti Margo.-Jis prasiskverbia po mano suknele ir aš jaučiu žvėrišką geismą. Deja puikiai suvokiu, jog aš tik jo lėlytė su kuria gali žaisti kada tik užsinori. 

-Patrauk rankas Markai, jei išties mane myli kaip seserį, leisk man būti laimingai! Tai, juk tiesiog seksas.-Specialiai uždedu kirtį ant paskutinio žodžio, bandau nuraminti skausmą nuo kurio jau pasidarė sunku kvėpuoti. Kaip jis nesupranta, kad aš numirti vardan jo galėčiau. 

-Reiškia čia viskas? Pabaiga? 

-Taip Markai, aš noriu jog tu vėl taptum mano broliu. Daugiau nebus bučinių, tavo glamonių, turi man prižadėti.-Dabar aš išties buvau pasiryžusi užbaigti šią istoriją. 

-Gerai sesute, tebūnie kaip tu nori! Tik atsimink, jei manęs paprašysi bučinių, aš tau jų neduosiu. Gali klauptis ant kelių, aš prie tavęs daugiau nebe prisiliesiu.-Sugriebia jis mane už plaukų ir mūsų lūpos taip arti viena kitos, kad atsirado keistas geismas jų paragauti iki kraujo, bet mudu pažadėjome daugiau neperlipti šios ribos. 

-Tik pasvajok. Piteris bučiuojasi šimtą kart geriau nei tu!-Pati kalbu ir skęstu pačiose gražiausiose akyse visoje žemėje. 

-Sveikinu tave sesute, radai princą ant balto žirgo. Tik netapk kekše, nes man bus gėda už tave.-Atstumia mane nuo savęs ir palieka kabinetą. Ir tik dabar aš galiu ramiai sau paverkti. Kvailys, jis nesupranta, kad aš jį mylėsiu iki gyvenimo galo. Jam niekas niekados neprilygs, bet aš privalau likti stipri. Aš nenoriu daugiau kankintis, mano širdis ant tiek suniokota, kad lengviau ją būtų tiesiog išsiplėšti ir nejusti nieko, o ypač to jausmo kaip ji silpsta su kiekviena sekunde nuo ilgesio jam. 

Vakare pas mane į kambarį pasibeldė mama, man taip nesinori su ja kalbėtis. 

-Dukra, tu buvai teisi aš perlenkiau lazdą. Suprask mane aš tiesiog labai dėl tavęs jaudinuosi.-Atsisėda ji ant mano lovos, o aš bandau užbaigti matematikos uždavinius. 

-Tai tu man atleisk. Gal man išsikraustyti iš šio namo. Supranti aš ir Markas.-Ir čia aš staigiai prisiminiau ką mudu išdarinėjome, kai pasilikdavome vieni. 

-Jūs visada taip sutardavote, bet dabar tarp jūsų vyksta kažkas beprotiško.-Laukė ji tolimesnių paaiškinimų, bet aš nusprendžiau slėpti šią paslaptį giliai po širdimi. 

Kitą dieną manęs laukė nuostabus siurprizas, prie koledžo sustojo Piterio automobilis.

-Kokiais vėjais?-Pribėgu prie jo ir matau jo rankose maišą su krūva burgerių. Šypteliu jam ir jaučiu švelnų prisiletimą ant savo skruosto, jo pirštai dovanoja man nepamirštamą šilumą. 

-Pasiilgau snieguolės.-Jis nori priartėti prie manęs savo lūpomis, kaip aš netrukus pastebiu pažįstamą mašiną. Iš jos išlipa Markas, jis sugniaužia kumščius, tarsi ruošiasi sudraskyti Piterį į gabalėlius. 

-Sveika mažyle, namo ruošiesi?-Keista, nesitikėjau jo  tokios reakcijos.

-Ne Markai, mudu su Piteriu važiuosime pas jį, na tu pats supranti kuom užsiiminėjama butuose, nori būti trečias?-Kam aš pasakiau šiuos žodžius, veikiausiai tikėjausi, kad jis mane pagriebs ir suspaus savo glėbyje ir pasiims kur nors toli toli, taip jis darydavo ankščiau. Deja dabar jis elgėsi kaip tikras vyresnysis brolis. 

-Gerai, aš perduosiu mamai, kad tavęs nebus naktį. Ate!-Apsisuka ir išeina, tarsi jam būtų vienodai. Dabar viskas aišku, jis išties manęs nemyli ir visa mano išsigalvota pasaka išnyko. Mes vėl su juo brolis ir sesuo. Margo, tu svarbiausiai nesinervuok...