NE GIMINAIČIAI(Baigta)

18.Gyventi su juo?

Pow Margo. 

Visai nenoriu pakilti iš lovos, gal man bent šiandien pavyks būti nepastebėtai, nors kelioms minutėms. Mama pasibeldė į kambarį ir man teko greitai užsivilkti chalatą.

-Margo, kiek galima tavęs laukt?

-Mama, pas mus gaisras, ar ką? Galima man nors vieną dieną paskirti sau?-Mano gyvenime tiek problemų pastaruoju metu, kad norisi tiesiog pasislėpti po šiuo šiltu adijalu ir niekados neišlįsti.

-Margo, yra labai rimtas reikalas, tuoj pat nusileisk.-Savo mamos su niekuo nesupainiočiau, kada ji nustos man aiškinusi? Mano kapišonas ant chalato puikiai slepia mano paniurusį veidą. Nusileidžiu žemyn ir matau visą savo šeimynėlę, o svarbiausiai regiu savo broliuką, štai kodėl aš negaliu jo taip nekęsti. 

-Aš džiaugiuosi, kad mūsų visa šeima čia susirinko.-Balsas dėdės Džeimso skambėjo taip oficialiai, kad aš nesusilaikiau ir susijuokiau.

-Margo, kas nutiko? 

-Tiesiog kai ką prisiminiau.-Žiūriu į Marką ir tas kaip ir aš pradeda juoktis. 

-Jūs klounai?-Neišlaikė mama. 

-Viskas aš rami.-Užsidengiu delnu burną. Niekas nepastebi, kad kai dėdė kalba taip oficialiai jis ima mikčioti.

-Name vyks neatidėliojamas remontas, mums su Emilia reikia išvykti mėnesiui, o judu su Marku pagyvensite mano dviejų kambarių bute.-Reikėjo išgirsti jo balsą. 

-Ką? Aš su juo negyvensiu!

-Negi sesutė išsigando?-Juokiasi man į veidą, nejau jis visą tai suplanavo. 

-Mama, aš negaliu gyventi su Marku, nes...

-Tęsk dukra, mums labai įdomu. Kas paskutiniu metu tarp jūsų vyksta? Margo, tavo mokslai labai suprastėjo, Markas padės tau su matematika. Dukrele, aš labai tavęs prašau susiimk į rankas.-Pastaruoju metu mama ant tiek perlaužė lazdą, kad aš tiesiog noriu su ja susipykti visam laikui.

-Ne, aš tada išeisiu iš namų. Jūs visi man įgrisote. Margo daryk tą, klausyk to. Margo neik pasivaikščioti, Margo nusišypsok šitam dėdei. O žinai mama kas vyksta? Aš tiesiog nekenčiu Marko, štai ir viskas!-Visą tai kalbu žvelgdama Markui į akis. Viskas mudu ir vėl sugrįžome prie senojo karo. 

-Džeimsai, tu girdėjai? Ji nekenčia savo tikro pusbrolio, mes ją auginome, mylėjome, o ji.-Mama netikėtai apsiverkė ir tą patį momentą įsikiša brolis:

-Teta Emilia, jūs taip nesiįjaudinkite, daugelis paauglių taip šneka.

-Reiškia dabar aš paauglė? Ir kaip tau jas dulkinti, patinka?-Pasitaisau kapišoną ir suvokiu, jog vos neprasitariau. Markas sugniaužia kumščius, žinau, kad man po to bus riesta, bet kitaip aš jau nebegaliu, per daug jis mane užkniso. 

-Ką tai reiškia Markai?-Dėdės balsas tampa akmeninis, bet mano broliukas tiesiog profas tokiuose reikaluose, kaip išsisukinėjimas. 

-Tėti, čia Margo pasakoja mums savo fantazijas, o gal parodysi jiems savo dienoraštį sesute?-Jis tarsi specialiai nori mano puolimo, bet aš jam nesuteiksiu tokio malonumo.

-Margo, atsakyk, tu ką, visai iš proto išsikraustei?-Mama užrėkė ir aš pasimečiau tarp šių žmonių, širdis daužosi kaip pašėlusi. Kaip taip galėjo susidėlioti, kad jie visi eina priešais mane.

-Aš pajuokavau.-Supratau jog namie gali prasidėti karas jei aš pasakyčiau tiesą, netrukus Markas apkabina mane per pečius ir ima šypsotis savo tėvui:

-Tėti, pasikliauk manimi, aš Margo taip išauklėsiu, kad vėliau bus kaip šilkinė.-O pats pakiša ranką man po chalatu ir nori trinktelėti per užpakalį. Tik ne tai, tame bute jis galės daryti su manimi, bet ką ko tik panorės.   

-Mama, aš galiu pagyventi pas draugę, ji puikiai mokinasi ir gali man padėti. 

-Ne, na jūs tik paklausykit. Viskas jokių diskusijų. Tu gyvensi su Marku mėnesį ir mes kiekvieną dieną jums skambinsime, jei aš vėl sužinosiu jog gavai krūvą neigiamų įvertinimų, patikėk bus riesta, sėdėsi namuose visus metus.-Kažkaip nutiko, jog mama man tapo visai svetimu žmogumi, kur dingo ta šiluma be kurios aš tiek laiko kankinuosi. Tylėdama nužingsniuoju į virtuvę ir įsipilu stiklinę vandens, kaip kažkas netrukus mane prispaudžia prie staliuko ir ima glamonėti mano šlaunį.  

-Reiškia tu nekenti savo brolio? Pažiūrėsim, kaip tu elgsiesi mudviejų bute. Aš tave auklėsiu Margo, kiekvieną mielą dieną.-Jis prasiskverbia į mano apatinius ir aš išmetu stiklinę su vandeniu ant grindų, ji iškarto sudūžta, noriu nuo jo atsitraukti, bet jis sugriebia mano rankas ir žiūri į mano lūpas. 

-Nereikia, mama ateis.  

-Lai pamato kas tarp mūsų vyksta. O nori aš dabar jei nueisiu ir pasakysiu kas atėmė Margo nekaltybę? Pameni kaip tu kvėpavai, kai pasiekei viršų. Nagi sesute, pasakykime jiems, kad mes mylimės kai jie nemato.-Jis įsisiurbia man į lūpas ir aš jam atsakau į bučinį, mums nusispjaut, kad mus gali pamatyti jo tėvas, artai mano mama. Jis greitai įsitaiso man tarp kojų ir nori nutraukti chalatą:

-Markai, mes užmušime vienas kitą. Prašau, paprašyk savo tėvo leisti gyventi man atskirai.-Jaučiu malonę šilumą, kuri užliejo visą mano kūną, tarsi aš su juo tuoj krisiu į bedugnę. 

-Margo, aš tavęs neišdulkinsiu kol pati to nepaprašysi, o štai kas liečia glamones liežuviu, jų man tikrai niekas neuždraus.-Jis liečia lūpomis mano kaklą ir mudu staiga išgirdome žingsnius, greitai atstumiu jį nuo savęs ir paliečiu pirštu savo lūpas. 

-Kraukis lagaminus sesute, pažadu tau patiks gyventi su broliuku!-Pasiunčia man oro bučinį ir palieka virtuvę, o aš sugniaužiu kumščius. Na gerai, jei jis nori karo, tebūnie jis jį gaus. Aš jam dar parodysiu iš kur kojos dygsta. Surenku šukes nuo grindų, gerai, kad dar mama neatėjo, nes būtų eilinius savo moralus man dėsčius. Kam jiems išvis reikalingas tas remontas?

Pow Džeimsas.

-Ir kaip jie čia be mūsų bus?-Šnabžda man į ausį Emilia, o aš jau galvoje planuoju mūsų kelionę į Europą. 

-Aš pasitikiu Marku, jis neapleis savo sesers. Emilia, tu geriau eik kraukis daiktus.-Pasiunčiu seserį eiti krautis daiktų į savo kambarį, o pats vis negaliu išmesti paskutinių Margo žodžių. Ne, Markas jos nesugadino, jis man pažadėjo. Kas vyksta šiuose namuose?