NE GIMINAIČIAI(Baigta)

4.5

Pow Markas.

Mums paskutiniu metu labai sunku bendrauti. Kas su ja vyksta? Problema tame, jog Margo užaugo ir viskas pasislinko į blogesniąją pusę. Vakar atšaukiau mūsų susitikimą klube ir visą naktį praleidau svetainėje kur beje ir užmigau. Iš pat ryto mano mylimas tėvelis apliejo mane lediniu vandeniu, nuo ko staigiai pabudau:

-Keliamės! Markai, toks reikalas yra, pas mane už savaitės atvyksta viena labai svarbi šeima, nu tu pats supranti, kad viskas turi blizgėti ir kvepėti.

-Tėti, o aš prie ko čia?-Nusivalau vandenį nuo savo veido ir jau noriu eiti į vonią kaip jis mane sustabdo:

-Nepamiršai, kad gyveni šitame name? Todėl pasistenk manęs nenuliūdinti sūnau!

-Dėde, jis turbūt vėl skuba pas savo mergas!-Nusileidžia tas mažas saldainis su savo trumpučiais šortukais. Juk prašiau jos jų nenešioti. Mano akys nužiūrėjo ją nuo galvos iki kojų ir automatiškai pastebėjo, jog ji šiandieną be liemenuko, puikus pasirinkimas galėjo dar labiau aptemtą maikę užsidėti. Aš į ją taip pažvelgiau tarsi tarsi būčiau alkanas žvėris, o ji mėsos gabalas. Ji visai iš proto išsikraustė?

-Margo, ne pergyvenk! Markas liks su mumis!-Pridūrė mano tėtis, o aš tik ir mąstau kaip greičiau dingti iš šio beprotnamio.

-Nesuprantu, mūsų valytoja su tuo susitvarkytų per kelias valandas, o man dar į ofisą reikia užsukti.

-Markai, šiandien savo dieną skirsi mums! Todėl skudurą į rankas ir padedi Margo!-Na ir mokėjo jis gadinti nuotaiką nuo pat ryto. Netrukus į virtuvę įėjo Emilia.

-Kaip mes jaunystėje nekentėme tų tvarkymūsi, bet vistiek tvarkėmės nuo ryto iki vėlaus vakaro! Pameni broli?- Tiesiog nuostabu, jau geriau būčiau vakar nuvažiavęs į tą vakarėlį. Margo prisėda prie manęs ant sofos, o aš stengiuosiu nežiūrėti į jos krūtinę, tai taip jaudina.

-Kaip vakarykštė mergina, laižei jai?-Sušnabžda man į ausį, o aš su nepatenkintu žvilgsniu įsitaisau į jos veidą.

-Ne, baik juokus, tai ji mums visiems atliko šiuos malonumus! Ai ai ai! Margo, tuoj nueisiu ir pasakysiu tavo mamai, kad domiesi tokiais nepadoriais dalykais!

-O aš visai norėčiau išbandyti! Turbūt tai taip malonu!-Prikanda ji apatinę savo lūpą, o aš nejuokais užsivedu. Reikai tuoj pat į vonią, greičiausiai aš dar nepilnai prabudau. Palieku svetainę ir girdžiu už savęs tetos Emilios balsą:

-Markai, o pusryčiai?

-Ne dabar! Man reikia į dušą!-Ledinis vanduo ir tai nepadeda, kai tik prisimenu jos kūną, vos sulaikau save nuo nuodėmės. Kodėl ji mane provokuoja? Nors ne, čia tu greičiausiai Markai, per daug didelis iškrypėlis. Matomai merginos nesupranta kaip mumis veikia. Grįžtu į virtuvę ir matau kaip sesė šypsosi. Kažkaip įtartinai ji pasikeitė po vakar vakaro. Pasiėma ji į rankas blyną ir prisiglaudžią prie lūpų. Žiūriu ir įsivaizduoju kaip ji surakinta mano lovoje nevaldomai aimanuoja. Taip stop kas su manimi darosi?

-Markai, kodėl nevalgai?-Kreipiasi į mane tėvas, o aš rankoje suspaudžiu šakutę. Margo lyg specialiai gudriai man šypteli.

-Jis greičiausiai nusprendė laikytis dietos!

-Labai juokinga! Tau ji tikrai nepamaišytų! Pažiūrėk kokią krūtinę užsiauginai, jau ir liemenukas nepamaišytų!-Nuo mano netikėto komentaro ji iš karto išraudo. Galvojo, jog laimės šį mūšį prieš mane, bet ji žaidžia su Marku kuris tuoj pat ją pastatys į vietą.

-Taip aš einu plauti indų! Margo, pravalyk lentynas bibliotekoje! Markai, jei tau nesunku apsižiūrėk savo kambarį.-Paprašė teta Emilia ir mudu su sese patraukėme ta pačia puse. Aš leidau jai praeiti pirmai, o mano akys automatiškai nusileido žemiau jos liemens. Ji taip ėjo tarsi specialiai kraipo savo užpakalį. Prakeikta maža išdykėlė! Akimirką ji sustoja ir pasilenkia tiesiai man prieš akis, lyg pamatė kažką ant žemės. Akyvaizdžiai bando mano kantrybę. Ant tų grindų, juk nieko ir nebuvo, ji vėl atsistoja ir pradeda eiti kur ėjusi, o man jau nervai neišlaikė. Kolidoriuje prispaudžiu ją prie sienos:

-Aš tavęs, juk paprašiau ne nešioti tų prakeiktų šortų! Tu iš vis žinai tokį daiktą kaip "liemenukas"?-Vos susilaikau jos ne nusitempęs į savo kambarį.

-Markai, čia mano naminiai drabužiai, jei tai tave trigdo gali nežiūrėti! Ką negi kažkas labai matosi?-Bando daryti iš manęs patį didžiausią idiotą. Staigiai atidarau bibliotekos duris ir įsitempiu ją vidun. Šalia didžiulės lentynos buvo veidrodis. Prieiname prie jo ir mėgaujamės jos išvaizda.

-Tu matai kaip ta maikė aptempia tavo krūtinę? Greit užsidedi liemenėlę!

-Aš nekenčiu jų! Markai, negi taip blogai atrodau?

-Tu tyčiojiesi? Ką čia sugalvojai? Aš tavęs klausiu.-Atsuku ją į save ir ji atsitrenkia man į krūtinę.

-Tu ir vėl nepatenkintas! Suknelių nešioti man negalima! Užsidėjau savo mylimus šortus, tu vėl rėki! Juk aš taip vaikštau tik namie, niekas manęs nemato apart tavęs!

-Tame ir yra esmė! Vaikštai prieš mano akis vos ne nuoga! Jei tu nepersirengsi...-Nepabaigiu sakinio ir suspaudžiu jos smakrą, taip velniškai noriu pajusti jos lūpų skonį. Velniai griebtų kas su manimi?

-Pats persirenk! Aš rengiuosiu kaip noriu! Jei tu nieko prieš aš einu tvarkytis!-Atstumia mane nuo savęs ir užsilipa ant kėdės, kad pasiektų viršutinę lentyną. Ji taip juda, jog akimirką įsivaizduoju kaip bučiuoju jos kūną savo lovoje ir žiauriai įeinu. Pajaučiau kaip mano draugužis reaguoja nuo mano fantazijų ir greitai išeinu iš bibliotekos. Grįžtu pas save į kambarį, kad pradėti tvarkytis tą visą mėšlą. Netrukus mano kambario durys atsidaro ir pro jas įeina ta pati mažylė. Ant mano stalo buvo keliatas slyvų, ji paėmė vieną iš jų sau į rankas:

-Kaip skanu!-Pradeda valgyti, o aš iš pykčio metu savo marškinėlius ant lovos:

-Atrodo tu tvarkeisi bibliotekoje, ką pamiršai mano kambaryje?-Bijau, net pažvelgti į ją, ji tarsi specialiai mane veda iš proto.

-Markai, ko tu toks piktas? Slyvos gaila?-Netyčia išsiterliojo bevalgydama savo maikę, kaip tyčia dėmė buvo ant dešnės krūtinės pusės.

-Velnias! Išsiterliojau!-Bando nuvalyti dėmę, kaip aš staigiai ją sustabdau.

-Aš padėsiu.-Staigiai numetu ją ant lovos ir imu viršų. Su sunkumu bandau įveikti savo susijaudinimą. Man konkrečiai nuvažiavo stogas, nes netrukus lūpomis liečiu jos dėmę. Maikė buvo pakankamai plona, kad ji pajustų mano karštas lūpas.

-O dieve!-Ji taip stipriai sudejavo, kad ėmiau dar labiau jos norėti. Dar kartelį pakartoju ką padariau prieš kelias sekundes ir stapteliu, jei aš nuplėšiu nuo jos šitą maikę, ji tikrai neišeis iš šio kambario.

-Dabar ji švari.-Sušnabždu laikydamas tarp mūsų lūpų minimalią distanciją.
Puikiai suprantu, jog ji šito nesitikėjo.

-Markai, kodėl tu tai padarei?-Jos lūpos dreba, o aš bandau suktis iš situacijos.

-Man nepatinka kai liečia mano daiktus! O tu Margo, nusipelniai tokios bausmės! Dabar dink iš mano kambario, arba aš tomis slyvomis išterliosiu tave visą, o poto padirbėsiu su savo liežiuviu.-Atidarau kambario duris ir ji staigiai išbėga lauk, tarsi nuo kokio baisaus monstro.