NE GIMINAIČIAI(Baigta)

15.5

Pow Markas.

Tai buvo pati geriausia naktis mano gyvenime, kaip aš nenorėjau grįžti namo, bet deja mano tėvo suplanuotas vakaras neatidėliojamas. Visas namas pastatytas ant kojų, mudu su Margo tik persimetėme žvilgsniais. Atrodo mūsų pasaka baigėsi. 

-Jūs kur buvot prapuolę? Markai, branguti su gimtadieniu!-Prieina prie manęs teta Emilia, o jai iš paskos ir mano tėvas:

-Sūneli! Po dviejų valandų susirinks svečiai. Tu juk nesiruoši jų sutikti taip atrodydamas? Tiksliai pamiršau, su gimtadieniu tave.-Duoda jis man mašinos raktus ir mudu kartu paeiname į šoną:

-Aš gi norėjau atšvęsti  šeimos rate! Kam mums visi tie žmones?

-Sūnau, tai mano labai svarbūs partneriai. 

Mano nuotaika staiga pasikeičia, nusuku žvilgsnį į Margo, ji tokia graži, tarsi angelas nusileidęs ant žemės. Jaučiu kaip mano širdį apėmė kažkoks naujas jausmas kurio negaliu paaiškinti. Ji šypsosi tuo metu, kai mama ją ima barti. Aš viską atiduočiau, kad tik paimti ją už rankos ir nusivesti su savimi vėl į tą namą...

-Daryk kaip nori!-Susinervinau ir nuėjau į savo kambarį, kad eilinį kartą neatkreipti į save dėmesio. Mano galvoje iškyla tie bučiniai, kurie nenustoja manęs jaudinę. Mes negalime iššaukti įtarimų, šiandien bus labai daug žmonių. Nusiprausiu po dušu ir greitai persirengiu į juodą kostiumą. Kaip aš jų nekenčiu. 

Vakare visi svečiai buvo susirinkę svetainėje, mano draugai buvo su savo merginomis. Susidarė toks vaizdas, tarsi aš papuoliau į svetimą šventę. Margo kažkur išvis dingo. Aš jos ieškojau akimis, įdomu kaip į tai reagavo teta Emilia. 

-Markai, eik užkabink tą brunetę.-Šnabžda man Lukas, o mano veide taip ir nebuvo jokios nuotaikos. 

-Atstok, man nusispjaut ant jos. 

-Lukai, nelįsk prie jo. Matai Margo niekur nėra. O mūsų nenaudėlis iki ausų įsižiūrėjo į savo sesę.-Visiškai nervina savo pasisakymais Adamas ir pati svarbiausia dalis jog jis teisus. Kur ji pradingo? Negi ji nesupranta, kad aš dėl jos einu iš proto. 

-Teta Eimilia, o kur Margo? 

-Markai, ji nuėjo atnešti tau dovanos, o ko tu toks liūdnas?  Nepergyvenk greitai ateis!-Kaip nekeista ji buvo tokia linksma, o man širdyje kažkas labai nedavė ramybės. Netrukus kažkas paskambino į duris ir mūsų namų tvarkytoja nuėjo jų atidaryti. Aš jau galvojau, jog tai Margo, bet staiga kai išgirdau savo draugų balsus, supratau, kad ten su jais kita mergina.

-Labas vakaras!

-Nieko sau! Čia Greisė? Dievaži!

Mano rankos sustingo, matau pažįstamą, aukštą blondinę su labai nepadoria, juoda suknele. Jos plaukai tiesiog spindi, o kerinčios žalios akys persmeigia mano sielą. 

-Greise, koks malonus siurprizas.-Prieina prie jos mano tėvas, o aš tvirtai sugniaužiu kumščius.

-Jūs tik pažiūrėkite kokią nuostabią merginą atnešė į mūsų kraštą, gal galima gauti autografą?-Aš labai stipriai įsižeidęs ir įskaudintas kažkada buvau nuo jos, mes turime savą istoriją. 

-Markai, gana laužytis. Tu gi man nesvetimas.-Bučiuoja ji mane į lūpas ir mano kantrybės taurė visiškai išsenka. 

-Galima dar šampano?-Tarė teta Emilia kuri nori pratęsti šį vakarą. O aš tuo tarpu nieko nelaukęs pagriebiu tą valkatą ir nusitempiu į kabinetą. 

-Kam tu atėjai? 

-Markai, ko tu toks piktas? Aš pasiilgau. Ar tu daugiau manęs nebemyli?-Ji nusirenginėja suknelę, veikiausiai nusprendė mane suvilioti. Staiga aš prisiminiau kaip ilgėjausi tos merginos ir kaip mano širdis buvo išplėšta. Ji per daug žiauri ir negailestinga kalė.

-Ne, daugiau aš nešoksiu į tą pačią duobę su tavimi!

Jos plėšrios akys žiūri į mane kiaurai, matyt ji kažką sugalvojo. Svarbiausiai, kad tik mūsų nepamatytų saldainiukas.

Pow Margo. 

Kad tik suspėčiau. Kvaiša užmiršau dovaną pas Siuzę. Užbėgu į namą kaip man netrukus užkerta kelią Marko draugai. 

-Margo, o tu nenori išgerti šampano?

-Ne, aš skubu pasveikinti brolį. 

Lukas griebia mane už rankos ir tarsi nenori leisti eiti į antrą aukštą. 

-O kaip šie pyragėliai, tu juk jų neragavai. 

-Kame reikalas? Gana juokauti, aš ir taip pavėlavau!-Nusiimu paltą ir pasitaisau sidabrinę suknelę. 

-Margo, Markas išėjo!-Pridūrė Adamas ir aš supratau jog tai jo eiliniai pokštai. 

-Aha žinoma, beje jūs nemokat meluot.-Pakylu į antrą aukštą ir jau noriu pasibelsti į Marko kambarį kaip išgirstu balsus sklindančius iš kabineto. Tai Marko ir kažkokios merginos balsai. Kodėl aš nenoriu ten eiti? Ten pavojinga, ten bus skausmo. Ką aš čia nusišneku? Mano žingsniai veda mane link kabineto, norėjau pasibelsti, bet durys buvo atidarytos. 

-Markai, mes abu žinome jog tu mane myli! Ir dabar aš tau tai įrodysiu.-Mergina bučiuoja jį ir man iš rankų iškrenta stiklinis ritulys, kurį aš nupirkau specialiai Markui. Jis iškarto sudūžta į smulkias šukes, kaip ir mano laimė. Jie pažvelgė į mane, o aš užsidengiau delnu burną.

-O čia tavo sesuo? Kitą kartą žiūrėk kur eini mažute.-Jos tonas toks erzinantis. Kokia ji graži, visiška mano priešingybė, kad tik man dabar neapsiverkti prieš juos. Dieve, koks pažeminimas. 

-Margo!-Atsitraukia nuo jos Markas ir aš staigiai išbėgu iš kabineto, noriu nusileisti žemyn, kaip jis mane sugriebia už pečių ir pasuka į save:

-Margo, tai ne tai apie ką tu galvoji!

Jaučiausi taip, tarsi išgėriau nuodų ir dabar mano širdis sustos. 

-Neliesk manęs! Aš mačiau kaip jums gera kartu. Ji sakė, kad tu ją myli. Linkiu jums visko ko geriausia. Žaidimai baigėsi.-Mano skruostais ritosi daugybė ašarų, aš nejaučiau savo rankų ir kojų.  

-Kokie žaidimai? Pažiūrėk į mane!

-Markai, man skauda. Leisk man išeiti. Nežemink dar labiau! Dabar viskas aišku, aš ne blondinė,  mano akys nežalios, štai kodėl tu manęs niekados nepamilsi!-Pati nesupratau ką aš ten sumaliau ir tą patį momentą koridoriuje atsirado ''ji'', jo svajonių mergina.

-Ji dar vaikas. Markai, negali būti. Jūs ką buvot kartu? Negi tu nusileidai iki tokių dalykų?-Ji garsiai juokiasi ir aš tyliai viduje tiesiog mirštu. 

-Užsičiaupk!-Pastato jis ją į vietą.

Pasinaudoju momentu ir nusileidžiu laiptais, kuo toliau nuo jo gyvenimo, kad jis manęs niekados nesurastų.

-Margo, meldžiu palauk!-Markas nori mane pasivyti, bet jį tuoj pat sustabdo mama.