NE GIMINAIČIAI(Baigta)

13.Žaidimai tęsiasi...

Pow Margo.

Su kiekviena diena mano meilė Markui tik stiprėja. Jis ištisai numetinėja savo keistus žvilgsnius į mano pusę ir aš negaliu nesidžiaugti šiuo nauju jausmu. Mama ir dėdė Džeimsas jau sugrįžo ir mudu su Marku stengiamės laikytis distancijos. Bet kai mes liekame vieni mums visiškai nuneša sveikus protus.

-Margo, gali man pagelbėti virtuvėje?-Kviečia mane mama, kaip tuo tarpu aš ruošiu pamokas, kurias pastaruoju metu visai apleidau.

-Kaip skaniai kvepia!-Įkvėpiu nuo maisto sklindančio aromato, mano mama moka puikiai gaminti, ko nepasakyčiau apie save. Netrukus ji mane sustabdo:

-Jei tu viską dabar kiši į burną, mes tikrai nieko nepagaminsime. Geriau paruošk salotas.-Paduoda man peilį į rankas kaip tuo tarpu į virtuvę užeina Markas su savo tėčiu. 

-Tėt, aš nusprendžiau jog vis dėlto nemesiu to verslo, jis atneša gerus pinigus.-Jis buvo toks rimtas ir susikaupęs, susidaro vaizdas, kad visiškai be nuotaikos. 

-Tavo reikalas Markai. Aš žinoma norėjau tau perleisti savo kompaniją, bet matau jog tu pas mus nepriklausomas!-Pakelia toną dėdė Džeimsas ir netrukus į jų pokalbį įsimaišo mano mama:

-Vyručiai, dar betrūko jog susipyktumėte. Geriau prisėskit prie stalo, maistas paruoštas.

-Su malonumu, tik pradžiai nusiplausiu rankas. Margo, tu kartais nematei mano marškinių?-Markas kažkaip keistai į mane žiūri ir aš netrukus prisiminiau kur jie galėtų būti. 

-Jie vonioje! Tu juos ten palikai!

-Tikrai? Kur? Aš apžiūrėjau ir nieko neradau. Gal gali padėti man?-Užsikabinau už jo šio kabliuko ir nusekiau paskui. 

-Tau akis reiktų pasitikrinti.-Paliekame virtuvę ir patraukiame link vonios pusės. Durys atsidaro ir tiesiai prieš akis ant skalbimo mašinos guli jo juodi marškiniai. Paimu juos į rankas ir ištiesiu jam priešais nosį:

-O kas čia?-Jis nieko neatsakęs pagriebia juos iš mano rankų ir užrakina duris. 

-O kaip kitaip aš galėjau tave išsivilioti iš tos virtuvės?-Pasodina mane ant skalbimo mašinos ir įsitaiso man tarp kojų. Lėtai artinasi lūpomis prie mano veido ir man nė nespėjus sureaguoti įsisiurbia į lūpas, jaučiu kaip silpnėju jo glėbyje. Jo liežuvis daro kažką neapsakomo mano burnoje ir aš pradedu dūsti, kai jis nori atsegti mano bliuskę:

-Markai, jie mūsų laukia virtuvėje!-Mano nesuvaldomos dejonės tik dar labiau jį užveda, jis tikrai nesiruošia sustoti. 

-Nusispjaut! Aš tavęs noriu! Visą rytą svajoju apie tavo lūpas, o tu specialiai nuo manęs bėgai. Taip, kad dabar atsiimsi sesute.-Jis pasiekė mano liemenėlę ir norėjo paliesti kairiąją krūtį kaip aš užmerkiau akis. Jis ją suspaudė taip stipriai, kad akyse susikaupė mažos ašarėlės. Ką jis su manimi daro? 

-Tai taip jaudina, kai žinom jog bet kurią sekundę mudu gali užtikti! Naktį ateik pas mane į kambarį. Man tavęs be proto reikia!-Jis sugriebia mane už plaukų ir karštai liečia mano lūpas, tuo pačiu metu ir įkasdamas į jas. Aš su visa aistra manyje atsakau jam į bučinį. Jis tarsi mane skandina, lyg aš leidžiuosi su juo į patį dugną vardan to, jog mudu dingtumėme ir aš amžinai galėčiau mėgautis jo kerinčiomis akimis.

-Margo! Markai! Kur jūs dingot?-Tai buvo mano mamos balsas ir aš jau noriu atsitraukti nuo jo kaip jis man sutrukdo. 

-Aš dar nepasimėgavau.-Jo lūpos nusileido ant mano kaklo ir aš visiškai skęstu šioje saldžioje aistroje. Viskas aplink sukasi, tarsi būčiau karuselėje. 

-Margo, tu čia?-Tuksena mama į duris ir aš atstumiu nuo savęs Marką. Greitai užsisegu bliuskę, o Markas tuo tarpu tik pradeda juoktis. 

-Taip, aš tiesiog truputėlį išsiterliojau tuoj ateisiu! 

-Broliui taip pat perduok, nes mes jau jūsų pasigedome! Ouj tas jaunimas!-Atrodo mama išėjo ir aš galėjau atgauti kvapą. 

-Markai, tu visai išprotėjai?-Bandau nuo jo atsitraukti kaip jis staiga šnabžda man į ausį:

-Ramiau sesute, naktį tau tikrai klius ir nepamiršk apie tai parašyti savo dienoraštyje.-Konkrečiai bando mane sunepatoginti, bet aš staiga duodu jam suprasti jog jis neteisus:

-Aš jo daugiau nerašau, taip, kad prikąsk liežuvį!

-O be reikalo! Juk būtų galima parašyti kaip aš nuo tavęs nuimu apatinius ir apdovanoju visą tavo kūną karštais bučiniais. Margo, tu supranti, kad aš galiu nesusilaikyti!-Jo lūpos liečia mano skruostą ir man akyse viskas tiesiog plaukia. 

-Markai, prašau mums reikia eiti. Jei mus išvys tavo tėvas, mums abiems bus riesta. Skandalas kuris nesibaigtų ištisus metus. Tu eik pirmas!-Paliepiu jam ir jis atrodo paklausė. Kaip gi sunku susitvarkyti su savo jausmais. O ypač dabar, kai Markas taip į juos atsakinėja, galvos netenki per kelias sekundes. Palaukiu penkias minutes ir prisijungiu prie stalo kur mama įdėmiai plepa su dėde Džeimsu. Markas užima vietą priešais mane ir pasiunčia man orinį bučinį. Ah jaučiu jog pražudys mane tas brolis. Mes dar ilgai su juo spoksojome vienas į kitą, kaip mama staiga kreipiasi į mane:

-Kaip sekasi koledže?-Po jos klausymo specialiai prisikemšu maisto į burną ir pradedu mikčioti.

-Viskas...nor...

-Margo, prašau nuryk maistą kai kalbi!-Pakelia toną, o aš vis nesugebu suvaldyti savo šypsenos. Aš jį taip stipriai myliu. Jeigu jis pasakytų keliauti su juo į pragarą, tą pačią sekundę nė negalvodama taip ir padaryčiau. Tokia meilė paverčia tave tokiu kvailu ir pasimetusiu, tu vis painiojiesi savo jausmuose ir emocijose. Pilnumoje atsiduodi aistrai. Visos mintys tik apie jį, jūsų vienas kvėpavimas ir netgi mirtis bejėgė jus išskirti.  

-Sakai normaliai? O aš kai tik mačiau tavo paskutinius matematikos rezultatus ir ten puikuojasi 30% iš 100%. Nepasakysi kaip tai nutiko? Mes juk jau kalbėjome apie tavo mokslus kaip tai yra svarbu!

Nu viskas, dar truputėlis ir ji tikrai man sugadins nuotaiką. Nuo jos balso taip norisi verkti. 

-Teta Emilia, jūs taip nepergyvenkite. Aš užsiimsiu su Margo. Man matematika visada puikiai sekėsi.-Jo laukinis žvilgsnis jau nurenginėjo mane mintimis, jau žinau prie ko prives visi tie užsiėmimai. Mano lūpos ir taip negali atsigauti nuo jo paskutinių prisilietimų. Maistas visai į gerklę nelenda. Aš negaliu be jo, jis tapo mano gyvenimo priežastimi.