NE GIMINAIČIAI(Baigta)

19.Meilė tai pragariška beprotystė...

Kad ir kaip aš atidėliočiau savo grįžimą namo, tai visiškai beviltiška. Markas tikrai paruošė man kažką siaubingo. Dabar beveik keturios valandos vakaro ir viduje nujaučiu kažką negero. 

-Kas su tavimi Mills?-Pasiveja mane Siuzė lauke ir aš jaučiu baisų sumišimą. 

-Nenoriu eiti namo. Bijau, kad Markas kažką sugalvojo. Jis buvo toks piktas ryte.-Man niekaip nepasprukti visi keliai veda namo ir, kad, ir kaip tu besistengsi niekur nepasislėpsi. Mano rankos pavirtę ledu nuo tokio šalto orelio,  užeinu į laiptinę ir lifte nuspaudžiu šeštą aukštą. Kai išeinu lauk iš lifto išgirstu jog iš mūsų buto sklinda garsi muzika. Nenoriu atidaryti tų durų, o jei ten koks vakarėlis vyksta? Vis dėlto pasuku raktą į šoną ir atidarau duris. Nusiimu savo striukę kaip netrukus į koridorių prisistato Lukas, Marko draugas.

-Sveika viliojantis balandėli, sušalai?-Jis apsilaižo savo apatinę lūpą ir man tampa labai nejauku.

-Ne, aš jau atšilau. 

-Ir kur gi mes susiruošėme? O pasibučiuoti?-Jis nori paliesti mano skruostą ir netrukus į koridorių išeina girtas Adamas:

-Panelė pūstos lūpytės, Margo, o tu moki bučiuotis?-Jie abu prispaudžia mane prie sienos ir netrukus iš kambario išeina mano brolis. 

-Vyručiai, aš sakiau tik žiūrėti, liestis negalima.-Ant jo nebuvo jokių marškinėlių ir aš jau gailiuosi, kad atsidūriau šiame bute. 

-Markai, ji gera lovoje? Papasakok mums.-Jų kvėpavimas žudo mane su kiekviena sekunde. 

-Ne tas žodis, bet jūs jos niekados negausit, bet kas liečia jos gąsdinimą aš tik už. Ji nubausta. Margo, vakar labai blogai elgėsi.-Jis prieina prie manęs ir grubiai įsisiurbia į lūpas, tiesiai jiems prieš akis. Aš bandau ištrūkti, bet jis tarsi specialiai mane stabdo ir nurenginėja. 

-Markai, liaukis. 

-Kodėl, lai pamato kaip tu manęs nekenti!-Jis nori nuvilkti mano bliuskę ir aš neišlaikiusi trenkiu jam per skruostą, matau kaip skausmas atsispindi jo veide. 

-Margo, mes gi pajuokavome, negi tu pagalvojai?-Jie visi taip į mane žiūri, aš nieko nelaukusi nubėgau į vonią ir pradėjau raudoti. Jam vienodai, jis gyvulys. Tušas nubėgo kartu su mano ašaromis, į ką aš panaši? Girdžiu kaip lauko durys užsidaro, akivaizdu jo draugai išėjo ir mudu likome vieni.

-Atidaryk duris.-Tuksena, bet aš visiškai nenoriu jo girdėti. Nusišluostau ašaras, jis nepamatys mano silpnumo. Toliau darau taip kaip jis sako. 

-Ko nori?-Bandau paslėpti savo liūdnas akis, jis bejausmis ožys. 

-Atleisk man. 

-Už ką? Markai, aš suprantu, kad mūsų naktis tau nieko nereiškia. Kodėl tu neleidai jiems manęs išdulkinti tavo akyse?-Man taip skaudu nuo mano pačios žodžių, atrodo, kad aš savo valia plėšau sau širdį kuri ir taip visa teka krauju. Jis sugriebia mane už skruostų ir nori priartėti savo lūpomis:

-Iš proto išsikraustei? Jeigu jie prie tavęs prisiliestų, aš jiems sprandus nusukčiau. Margo aš ištisai apie tave galvoju, bet mes negalime būti kartu, mano tėvas prieš, tavo mama jei sužinotų išvežtų tave į kitą pasaulio kraštą. Meilute, šiame gyvenime mudu negalėsime būti kartu.-Dar sekundė ir jo lūpos padengs manąsias bučiniais. 

-Ir dabar tu mane žeminsi, bei valysiesi kojas. Markai, pasakyk, ką tu man jauti? Tai buvo tik seksas? Kodėl tu sutikai persikraustyti su manimi į šį butą?-Ašaros ritasi viena po kitos ir tai labai stipriai jį neramina. 

-Gana verkti, liaukis aš pasakiau. 

-Čia mano ašaros, ką noriu tą ir darau.-Trenkiu jam į krūtinę ir jis netrukus atsuka kraną su šaltu vandeniu, vėliau įkelia mane į vonią ir pats įšoka iš paskos. Mudu pradedame tiesiog kautis, vonia buvo tokia slidi, kad neįmanoma priešintis.

-Tada aš greitai tave nuraminsiu.-Jis uždengia mano lūpas savosiomis ir mūsų liežuviai susijungia baisiame geisme. Šaltas vanduo negali atvėsinti mūsų aistros. Per daug jausmų ir emocijų. Manęs dar niekados taip neveikė bučinys. 

-Markai, tu pats tikriausias šėtonas.-Apmirštu nuo jo aistringų  glamonių, jis užmušė mane pilnumoje. Jo pirštai atsega mano liemenėlę. Jis visiškai nekontroliuojamai manęs nori, deja mūsų idilę sutrukdė jo suskambėjęs telefonas. Su sunkumu atsitraukia, jo šlapi plaukai ir seksualus žvilgsnis visiškai mane pasisavina. Argi galima taip atsiduoti glamonėms? Taip, aš pilnumoje paveikta to jausmo. Markas išlenda iš vonios ir nueina į svetainę:

-Taip, viskas gerai. Margo, neseniai grįžo namo. Nesiįjaudinkite teta Emilia, gerai prižiūrėsiu.-Matau kaip jo balsas staiga pakinta, per tą laiką aš suspėju pakilti ir užsimesti chalatą. Išeinu į koridorių ir matau kaip jis ruošiasi kažkur eiti.

-Kur tu? 

-Margo, man reikia pasivaikščioti. Tu supranti, kad jei ne tavo mamos skambutis, mudu ir vėl būtume padarę tai. Man atrodo, jog man greitu metu reikės psichologo.-Jis trenkia duris ir aš suvokiu, kad man jau seniai laikas į beprotnamį su savo veiksmais. Sakykit, kodėl dangus mums pasiuntė tokią meilę? Nors kas tau Margo sakė, kad jis tave myli? Tai tu jį įsižiūrėjusi iki begalybės, o jam nusispjaut, supranti jis daugiau tavęs nelies ir nesakys jokių švelnių frazių. Iš tikrųjų tu tik jo žaisliukas, bet vardan tokios aistros galima atsisakyti savo principų ir tiesiog atsiduoti tokiam neabipusiam jausmui. Atsisėdu prie rašomojo stalo ir imu piešti. Kad ir kaip aš benorėčiau išmesti jį iš savo galvos, viskas beviltiška, aš myliu jį iki beprotystės. Marko nebuvo visą vakarą, aš per tą laiką suspėjau pažiūrėti savo mylimą serialą, o valgyti išvis nesinorėjo. Širdyje, tarsi vyravo ilgesys. Taip užsinorėjau paskaityti knygą prieš miegą, šiame bute buvo didžiulė biblioteka. Išsirenku knygą vieną po kitos, kaip staiga ant grindų iškrenta kažkoks laiškas, rankos ima virpėti kai aš jį pakeliu. Jis nuo Marko? Negali būti, jis skirtas Greisei. Smalsumas jį perskaityti mane apima su kiekviena sekunde. O gal nereikėtų to daryti?