NE GIMINAIČIAI(Baigta)

1.

Pow Markas.

Po vakarykščio vakarėlio, galva praktiškai skyla per pus. Pasikeliu iš lovos ir pamatau šalia miegančią blondinę. Ką mes vakar veikėme, po išgerto butelio tekilos? Šiaip aš taip neatsipalaiduoju, bet kadangi neseniai grįžau visi mano draugai tarsi nuo grandinės paleisti įsiveržė švęsti prisimindami mūsų seną nuostabią draugystę Čikagoje.
Durys atsidaro ir tarp durį atsistoja mano tėvas.

-Markai, tokį dalyką kaip sąžinė turi?

-Tėt, bet juk tu irgi kažkada buvai jaunas!-Užsidedu kelnes ir išeinu su juo į kolidorių.

-Tu jas keiti kaip kojnes! Gali bent šitų namų į viešnamį nepaversti?-Žiūri jis į mane savo nepatenkintu žvilgsniu, pastebėjau, jog jis šiandien nuo pat ryto pasipuošęs. Greičiausiai turės svarbų susitikimą.

-Aš viską supratau! Jei tu nieko prieš aš apsirengsiu!-Norėjau grįžti į savo kambarį kaip jis mane sustabdė.

-Stok! Šiandien pas mus persikraustys mano sesuo su Margo, tikiuosiu tu nepamiršai savo puseserės?-Mano veide atsirado patenkinta šypsena, kaip ją apskritai įmanoma užmiršti?

-Mažylė? Aišku nepamiršau, tai vis dėlto teta Emilia išsiskyrė ir liko be nieko!-Padariau aš greitą išvadą, kaip tėvas palinksėjo galva.

-Taip, aš laimingas, jog mano mažoji sesuo nustos klajoti po visus butus. Ir mergaitei reikia atitinkamo išsilavinimo! Nu viskas man jau metas iki vakaro!-Nusileidžia jis nuo laiptų ir palieka mane vienu vienutėlį. Nors ne visai vieną ten miegamajame kekšė, nuo kurios tuoj pat reikia atsikratyti. Visos merginos man tik eilinės lėlytės pasitenkinimui. Aš jau net nepamenu kiek jų buvo pas mane lovoje. Vis dėlto yra viena maža mergaitė kurią aš tikrai nuoširdžiai myliu kaip brolis. Mes visada su ja randame įdomių temų ir juokiamės iš visokių nesąmonių. Pamenu kaip jai pasakodavau nešvankias istorijas ir ji išraudusi pabėgdavo į savo kambarį. Praktiškai užaugo mano akyse. Visada svajojau apie sesę. Taigi mudu su Margo susitarėme tapti pačiais artimiausiais ir dalintis viskuom kas vyksta šiame pasaulyje. Man ji mažas saldainiukas kurios nenustosiu branginęs.

-Markai! Aš noriu dar!-Užrėkė ta kalė, kaip aš nutraukiau adealą nuo jos ir numečiau ant grindų.

-Turi penkias minutes dingti iš šito namo!-Vat taip aš įprastai elgiuosiu su merginomis iš pat ryto, jos visos vienodos, miega vardan pinigų, nieko nevertos kalės kurios mane mažiausiai domina.

Vakare šeštą valandą aš jau laukiau susitikimo su savo mažąją išdykėle. Tiek laiko nesimatėme! Oh, greičiausiai suaugo! Taksi sustojo prie namų ir aš su puikia nuotaika išėjau į kiemą jų pasitikti.

-Markai! Kaip džiaugiuosiu tave matydama!-Apkabina mane teta Emilia, o aš akimis ieškau savo sesutės kuri neskuba išlipti iš taksi. Be abejonės rodo savo charakterį. Nu ką pažaisim? Atidarau dureles ir sėduosi ant galinės sėdynės.

-Panele, jums kas nors sakė, kad esate panaši į saldainį? Toks mažas kartus saldainiukas!-Pradedu ją kutenti nuo ko ji ėma juoktis.

-Markai baik. Aš ne koks saldainis man jau septyniolika, beveik aštuoniolika metų!-Išlipame iš mašinos ir nenustojame juoktis.

-Net krūtinė atsirado? Netikiu! Ne jau gi užaugo!-Eilinį kartą pradedu ją erzinti nuo ko ji pradeda pykti. Pasinaudoju situacija ir paėmu ją ant rankų.

-Sveika atvykusi! Vyresnysis brolis grąžina sesutę namo! Klausyk, tu tokia sunki, turbūt daug saldumynų valgai!-Ji staiga išpūčia lūpas ir aš nieko nelaukęs bučiuoju ją į žandą.

-Mažute, ne įsižeisk, tu tapai tokia gražuole, nuo vaikinų akių turbūt neapsisaugai!-Aš toks laimingas, jog ji gyvens su manimi.

Pow Margo.