NE GIMINAIČIAI(Baigta)

8.Ne užkariaujama...

Pow Margo.

Taip ir baigėsi vasarėlė, vėl atėjo šaltas ruduo, o mudu su Marku taip ir nebendraujam, kaip ir nieko keisto. Iš pat ryto ruošiuosi į koledžą, kaip netikėtai išgirstu dėdę Džeimsą kalbantį telefonu:

-Markai, mes išvažiuojame viso labo tik dviem savaitėm. Kodėl tu nenori pažiūrėti savo sesers?-Nuo tokio sakinio pro kūną prabėgo milionas šiurpuliukų. Tik ne tai. Mama kai tik padengė stalą ir aš staigiai pasiteiravau jos:

-O kur jūs susiruošėte?

-Dukra, pameni tetą Martą? Ji ruošiasi ištekėti ir kviečia mus į Ispaniją. Negaliu atsisakyti todėl mes paprašėme, kad Markas tave prižiūrėtų.-Įpila man arbatos, o aš čia pat tarsi pasijaučiu nesava:

-Mama, man jau aštuoniolika! Pati susitvarkysiu, beje jei kas aš visada galiu kreiptis į Maksą!-Bandau atkalbėti juos nuo šitos nesąmonės kaip čia į pokalbį įsiterpia mano dėdė:

-Jis atvyks. Margo, tu juk žinai savo mamą, ji juk naktimis nemiegos jei tu liksi viena.

-Aš ką valgyti nesugebu sau pasidaryti ar nusiprausti? Mama, aš niekada tavęs nebuvau nuvylusi.-Man visiškai dingo apetitas, ji rėkia ant manęs nuo pat ryto:

-Markas, tave prižiūrės ir taškas, žinau aš šiuolaikinį jaunimą! Mes tik išeisim už durų, o tu iš rankų į rankas?-Tai buvo patys skaudžiausi žodžiai, kuriuos galėjau iš jos išgirsti. 

-Ką tu pasakei? Aš tarp kitko net nė karto neturėjau lytinių santykių!-Na štai mes ir susipykome, puiki dienos pradžia. 

-Moterys viskas liaukitės. Emilia, tu visus dokumentus patikrinai?-Pakyla jis nuo stalo ir mudvi liekamės vienos. Nieko jai nesakau, man net šlykštu su ja kalbėtis.

-Dukra, taip bus geriau. Tu tik nepradėk įsižeidinėti.-Paima ji mano ranką, o aš nenoriu žiūrėti jai į akis. 

-Mama, mes labai blogai sutariam. Markas manęs nekenčia! Jis be galo nemėgsta Makso, tu nori jog mes galutinai nuverstume visą šį namą?-Tiesą sakant priežastis buvo šiek tiek kitokia, mudu nesusitvarkome su savo geismais kurie mus užlieja. 

-Liaukis taip kalbėjusi, nepamiršai, kad mes šeima? Esu tikra per visas tas keturiolika dienų jūs tikrai susitaikysite! Dabar greičiau valgyk pusryčius ir bėk į koledžą!-Daugiau mudvi nepratarėme nei žodžio, jau įsivaizduoju kas bus kai čia atvyks mano pusbrolis. 

Sekmadienio rytą, girdžiu garsius balsus iš svetainės. Be jokios abejonės Markas atvyko pas mus į svečius. Užsidedu ant savo trumpos pižamos chalatą ir nusileidžiu į apačią. 

-Labas rytas! O kas čia pas mus atvyko?-Mes kaip visada vienas kitą užkabiname. Markas pasideda lagaminą koridoriuje ir nužiūrinėja mane nuo galvos iki kojų savo karštu žvilgsniu. 

-Tau amnezija? Pamiršai savo brolį? Atvažiavau pastatyti tave į kampą ir gerai išperšti kailį!-Komentaras skirtas man buvo šiek tiek žeidžiantis, bet mama tame nieko blogo nepastebėjo. 

-Gal jau gana daryti iš manęs mažą vaiką! Mama!-Rėkiu be proto garsiai, bet ši nė akių nepakėlė tik laksto po visą namą tarsi iš protėjusi:

-Džeismsai, o pasus paėmei?-Supratau, kad ji manęs neišgirdo. Markas nenuleidžia nuo manęs žvilgsnio, aš taip bijau likti su juo viena. Įsivaizduoju ką mudu padarysime vienas su kitu. 

-Nebijok sesute, mudu su tavimi sutarsime.-Prieina prie manęs taip arti, kad aš vėl pradedu skęsti jo puikiose, mėlynose akyse, jos tapo mano gyvenimo prasme. Apskritai viskas ką aš kalbėjau buvo tik akivaizdus protestas, aš negaliu atsilaikyti tokiai traukai Markui. Paskutines naktis mano dienoraštis tiesiog eina iš proto, ten kiekviena eilutė apie tai kaip aš jo stipriai noriu ir einu dėl jo iš proto. 

-Mes jau pasiruošę. Vaikai, prašau nesugriaukite namų.-Kreipiasi į mus dėdė Džeimsas, o aš jau suvokiau, kad kai tik šios durys užsidarys aš papulsiu į totalų pragarą, kur man teks kovoti su savo jausmais.

-Tėti viską supratau, reiškiasi Margo negali vestis visokių vaikinų iš gatvės, eiti miegoti turi lygiai dešimtą ir būtinai išsiplauti dantis prieš gulantis į lovą.-Matau kaip jis juokiasi man į veidą, bet aš neketinu jam pasiduoti.

-Sūnau, viskas tavo rankose. Margo, linkiu sėkmės. -Jie su mama išeina lauk, mudu nesiruošėme lydėti jų iki oro uosto. Durys staiga užsitrenkia, o Markas nusivelka savo striukę ir artinasi prie manęs. 

-Na štai, mudu likome vieni meilute. Aš taip seniai svajojau paauklėti tave gerų manierų. Ko tu taip grubiai elgiesi su savo broliu?-Prisimenu, kad ant manęs viso labo plonutė pižama kuri man šioje situacijoje nė kiek nepagelbės. 

-Markai, nesiartink prie manęs!

-O kas tokio nutiks? Argi aš galėčiau tave nuskriausti? Margo, kodėl tu manęs vengi?-Prisitraukia mane už riešo arčiau savęs ir aš pamirštu kaip kvėpuoti. 

-Tu išdavei mane, išmetei iš savo gyvenimo. Markai, mes skirtingi. Kam tu atvykai? Galėjai sugalvoti eilinę savo priežastį čia neatvykti. Aš daugiau nenoriu kentėti!-Einu iš proto nuo jo kiekvieno prisilietimo. Kai jis liečia pirštais mano kaklą aš laisvai galiu peržengti tą ribą kuri daro mus giminėmis. Meldžiu man užteks sveiko proto su juo. 

-Kas taip sakė? Aš tavęs nenuskriausiu. Tu mano mažylė, eikš pas mane, mudu praleisime puikiai laiką.-Nusiima nuo savęs kepurę ir meta ant grindų, vėliau užsisodina mane ant kelių. Liko kelios sekundės iki to taško kai mudu vėl pasibučiuosime. 

-Markai, tu manęs nekenti, mes netgi nepasitikime vienas kitu, nepasakojame paslapčių kaip ankščiau!

-O kaip aš turėčiau su tavimi elgtis? Margo, tu visada randiesi su tuo Maksu, atsakyk jūs permiegojot?-Atriša chalato dirželį ir aš suprantu, kad čia man tikrai niekas nepadės, dabar mes namie visiškai vieni. 

-Taip Markai, aš padariau tai su juo. Negi tau tai rūpi?-Sakau visišką melą ir jį visa tai labai įsiutino:

-Gal dar už jo ir ištekėsi? Na ir kaip patiko su juo dulkintis?-Pirmą kartą jis pasakė tokius grubius žodžius, žmogus su kuriuo aš praleidau visą savo vaikystę. Ir po viso to mes turime su juo gerai sutarti? Mano rankos suspaustos tarsi grandinėmis. 

-Taip, aš vien tik nuo jo bučinių tirpstu iš jaudulio, o tu man tuščia vieta.-Nežinau iš kur pas mane buvo toks įžūlumas, matyt kaltos čia tos jo lėlytės į kurias jis mane iškeitė. Markas sugriebė mane už plaukų ir sušnabždėjo tarsi pasiutęs žvėris:

-Tu atsakysi už visus savo žodelius sesute!