NE GIMINAIČIAI(Baigta)

13.5

Pow Margo. 

Šiandien visiškai susimoviau per paskaitą ir gavau neigiamą įvertinimą. Nuostabu, kad tik man pavyktų ištaisyti kol mama nepamatė, o tai vėl nesibaigiantys moralai prasidės. Užeinu į namus ir išgirstu juoką sklindantį iš svetainės. Na žinoma, ten juk mano brolis žiūri futbolą su savo kvailais draugais. Tik šito ir trūko.

-Nagi, bėk greičiau! Velnias!

Noriu atkreipti dėmesį ir pabaksnoju Markui per petį, bet jis tarsi manęs nepastebi. Nueinu į virtuvę ir numetu keptuvę ant grindų, noriu jog jis tuoj pat atbėgtų čia ir man pagelbėtų. Bendrai ko aš tikiuosi ten juk futbolas. Kas šiandien per diena tokia? Gerai, pažaisim kitaip. Nepastebimai pasikeliu pas save į kambarį ir užsidedu savo trumpus šortukus kartu su trumpa maikute. Pasileidžiu plaukus ir prieš atsirandant svetainėje pagriebiu lėkštę su krūva sumuštinių. Sutrukdau jų idilę ir specialiai kuo žemiau pasilenkiu prie stalo, kad padėti maistą.  

-Nieko sau! Kokia...

-Užsičiaupi!-Markas ant tiek liko nepatenkintas, kad tą pačią minutę sugriebė mane už rankos ir nusivedė į šoną. 

-Tu ir vėl? Aš gi prašiau tavęs, Margo jie visiški iškrypėliai. 

-Markai, aš tik noriu su jumis draugia pažiūrėti futbolą, argi negalima?-Žiūriu jam tiesiai į akis ir suprantu jog jos ima tiesiog mirgėti liepsna. 

-Margo, eikš pas mus!

-Berniukai manęs laukia.-Šelmiškai nusišypsau savo broliukui, kaip jis netrukus sušnabžda man į ausį:

-Žiūrėk, kad tik po to negautum per savo užpakalį.-Įkanda man šiek tiek į ausies kraštelį, o aš tuo tarpu tik nutaisau savo patenkintą šypsenėlę:

-Kaip baisu broliuk, man rodos tuoj nualpsiu iš baimės.-Mūsų tokie žaidimai primena katę ir pelę, ir prie nieko gero jie neveda. Prisėdu ant sofos tarp Marko ir jo draugo Adamo. Jie vis dar vienodai serga už kažkokią komandą. 

-Kaip sekasi Margo? Tikriausiai visus vaikinus koledže susigriebei? Aš tikrai nesusilaikyčiau.-Akivaizdžiai bando su manimi flirtuoti ir aš tą patį momentą pastebiu savo brolio nepatenkintą mimiką:

-Aš tau dabar nupjausiu kiaušinius, jei tu ir toliau nenustosi taip jos nužiūrinėjąs ! O mūsų mergaitė tuojau pat eis į savo kambarį ruošti pamokų, taip mažute?-Gudriai šypteli man Markas, na nieko aš jam dar atkeršysiu, kad visą rytą nuo manęs bėgiojo ir net ryte nepabučiavo, apskritai jokio skambučio ar sakinio iš jo pusės visą dieną taip ir nesusilaukiau. 

-Ne broliuk, aš noriu paplepėti su berniukais. 

Specialiai sukryžiuoju kojas nuo ko jiems visiems akys tiesiog pradeda blizgėti, įdomu kaip pasielgs Markas? Jis žinoma iš karto įsiunta: 

-Tu pasigailėsi dėl viso to. Nusprendei priversti mane tavęs pavydėti?-Sušnabžda man jis tyliai į ausį, o aš tiesiog pradedu degti jo saldžiame glėbyje, jis tarsi vilkas kuris ruošiasi suvalgyti nekaltą zuikutį. 

-Aš nebijau tavęs Markai. 

-Tikrai? Na tuomet nerėk taip garsiai, nes mano draugai tuoj pat susijaudins ir žiauriai su tavimi pasielgs. Tada aš tau jau nepadėsiu.-Jo žodžiai skambėjo pavojingai ir tuo pačiu karštai. Jaučiau kaip į kiekvieną jo žodį reaguoja mano kūnas. Vaikinai ir toliau neatitraukė akių nuo televizoriaus, o Marko pirštai pradėjo keliauti link mano šortų. 

-Eik pas save į kambarį.-Tarsi grasina, bet aš jo pati taip noriu, kad kojos pradeda virpėti. 

-Aš žiūriu futbolą.-Žinau kas man po to bus. Netrukus jis pasiekė mano apatinius ir aš tą pačią sekundę suvokiau ką jis ruošiasi daryti. 

-Aš paskutinį kartą tave įspėju. Greitai keli savo užpakalį ir eini į viršų, nes jei ne, tu labai pasigailėsi.-Jo lūpos nepastebimai bučiuoja mano kaklą, o aš pradedu justi malonę šilumą žemiau pilvo. 

-Kokie baisūs grasinimai.-Šnabždu jam  be galo tyliai, nors vis vien kitų vaikinų dėmesys televizoriaus ekrane.

-Ah meilute, be reikalo tu nusprendei žaisti su nenuspėjamu Marku.-Ir tą pačią sekundę jo pirštai lietė mano ''vietelę'', jis nesigėdijo absoliučiai nieko, o jei atvirai aš šito laukiau tarsi gyvybiškai svarbaus vaisto.

-Kas laimi?-Klausia jis savo draugų tuo tarpu kai jo ranka randasi mano kelnaitėse. Laikausi iš visų jėgų, kad tik sulaikyti dejones. Netrukus dar ir jo draugas kaip tyčia atsigręžia į mane:

-Margo, tavo sumuštiniai be proto skanūs-Laimei Markas suspėjo patraukti savo naglus pirštelius ir aš staigiai pažvelgiau jam į akis. Jis mėgavosi mano sumišimu. Ir kai tik visų dėmesys vėl buvo sutelktas į vykstantį mačą, jo pirštai grįžo ten kur ir buvo. Suspaudžiu sofos kraštą savo delnais kai jaučiu jog tuoj bus pasiektas paskutinis taškas. 

-Oho ir kas gi tuoj pabaigs tiesiai visiems prieš akis? Kodėl nepaklausei savo vyresniojo broliuko?-Jo lūpos liečia mano petį, o pirštas apačioje tarsi specialiai bando išvesti mane iš savęs. 

-Markai, liaukis.-Šnabždu jam į ausį, bet jo tai nė kiek nejaudina. 

-Ne saldainiuk, tu sutrukdei man žiūrėti futbolą ir dabar aš tau atkeršysiu.

-O taip!-Sudejavau aš taip garsiai, kad visų žvilgsniai staiga įsitaisė ties mudu. Netrukus paimu iniciatyvą į savo rankas ir pradedu kosėti, Markas nesugeba nuslėpti savo šypsenėlės. 

-Aš tiesiog paspringau. Kas dar nori sumuštinio?-Iš šalies tai atrodė gana keistai.

-Sesute, tu man su sūriu padarysi vieną?-Apsilaižo Markas apatinę lūpą, o aš ant pėdų galiukų nužingsniuoju į virtuvę. Bandau atgauti kvėpavimą. Atsidarau šaldytuvą ir tą pačią sekundę išmetu lėkštę iš rankų, mane vėl išgąsdino nepastebimai prisėlinęs Markas.  

-Patiko? Klausyk, kai tik jie išeis aš pririšiu tave prie savo lovos  ir asmeniškai nuplėšiu tavo šortus peiliu. Žinai, kad tavo dėdė ir mama grįš tik poryt? Kažkam labai nepasisekė, ruoškis brangioji!-Pasiunčia man orinį bučinį, o aš su sunkumu bandau valdyti savo geismą kuris užliejo mane su nauja jėga.