NE GIMINAIČIAI(Baigta)

30.Sužadėtuvės...

Pow Margo.

Kai aš išvydau Marką, vos nenualpau. Jis nenuleisdamas rankos tiesiog pasodina mane ant fotelio.

-Nerėk, jis tau vis vien nepadės.-Jo balsas bando mane suvilioti, o aš staiga pradedu rodyti savo nepasitenkinimą:

-Kokio velnio tu čia atėjai?-Mano akyse tiek pykčio, o jis tik juokiasi ir kažkaip keistai į mane žiūri.

-Aš pasiilgau, baisiai pasiilgau.-Jo balsas paveikia net mano kaulus, jis turi ypatingą ryšį su manimi.

-Tuoj pat išeik iš čia.-Akyse pasipila geismas ir aš gaunu šoką kai jis atsiklaupia ant kelių ir ima nurenginėti suknelę.-Ne, aš tau neleisiu.

Mes imama kovoti, bet atrodo visi mano bandymai beviltiški, nes jis per kelias sekundes susitvarko su apačia ir pasiekia mano apatinius.

-Kokios pėdkelnės. Nieko nepridursi Margo. O taip.-Jis ima nuiminėti nuo manęs jas ir aš jaučiu jo degančius pirštus.

-Aš meldžiu tavęs Markai, nedaryk to. Vardan visko švento.-Aš maldauju jo liautis, o jis tiesiog lūpomis liečia mano vidinę šlaunų dalį, jaučiu kutenimą ir tirpstu.-Mamyte.-Silpnėju, mano kūnas gauna trokštamą dozę.

-Mažute pakentėk, dabar aš tau duosiu ko tau reikia.-Jis pasiekia mano kelnaites ir jas vienu judesiu numauna, vėliau jo liežuvis liečia tą vietelę.

-Ne Markai.-Ir viskas aš atsipalaidavau, jis gali daryti su manimi viską ko tik panorės.

-Mergaitė pavargo, mano Margo reikia pabaigti.-Jis glamonėja mane ir aš pilnumoje prarandu savo valią.

-Markai, na kam tu taip? Aš juk noriu būti laiminga.-Mikčioju nuo tokio pasitenkinimo, kurį jis man suteikia, aš pasiruošusi prasmegti skradžiai žemę.

-Aš myliu tave Margo, mažyle, kokia tu graži. Kodėl tu atsisakai mūsų meilės? Pakentėk tuojau tau bus gerai.-Liežuvis pranyko manyje ir aš išsitiesiau ant fotelio. Kokia aš kalė, tuoj bus mano vestuvės, o aš leidžiu Markui su savimi tai daryti, net protu nesuvokiamas dalykas.

-Taip, o taip!-Baigiu ir mano kūnas apmiršta, mes suglamžėme suknelę, aš jo nekalta auka. Markas prieina prie manęs arčiau ir įsisiurbia lūpomis man į burną, jis nori dar, šitos traukos nesustabdyti, bet jis išdavikas, jis mane išdavė.

-Patenkintas? Mulkis. Kam tu tai padarei?

-O ką tau nepatiko, sesute? Aš galiu dar. Aš noriu tavęs ištisai.-Jis vėl nori pakelti mano suknelę, o aš iš visų jėgų trenkiu jam per skruostą:

-Aš galvojau, kad tu žmogus, o tu gyvulys. Išdavei mane su Greise ir dabar galvoji, kad gali tiesiog savo pirštų pagalba mane dulkinti. Nuostabu Markai. Deja, bet aš ištekėsiu už Piterio ir daugiau tu prie manęs neprisiliesi.

-Ką? Dulkinau Greisę? Aš išmečiau ją iš gyvenimo, mažute gana vaidinti komediją.

-Komediją? Aš atėjau pas tave į butą ir mačiau kaip judu glamonėjotės. Eik šalin iš mano gyvenimo Markai.-Išeinu iš rūbinės, jis eilinį kartą viską sugadino.

Pow Markas.

Miglotai prisimenu tą vakarą ir tiesiog akmenėju. Ah, ta kvaila žiurkė.

Prieš savaitę.

Skambutis į duris, aš kai tik norėjau padaryti siurprizą savo merginai, kol tarp durį neišvydau Greisės.

-Markai, sveikas. Tu užimtas?

-Klausyk, tu supainiojai adresą, aš skubu.-Nenoriu jos matyti, atrodo visi jausmai jai dingo.

-Aš neturiu kur eiti. Mano kreditinę užblokavo, galiu pas tave nakčiai pasilikti?

-Greise, tai bloga mintis. Aš važiuoju pas Margo.-Noriu kuo greičiau nuo jos atsikratyti, bet ji ir toliau laipioja man ant galvos.

-Gerai, pamiegosiu stotį.

-Stok, užeik, bet tik vienai nakčiai.-Manyje sužaidė sąžinė ir aš ją įleidau, ji užėjo į svetainę ir atsisėdo ant fotelio.

-Kaip čia jauku.

-Gerai, man metas, maistas šaldytuve, raktai čia.-Užsivelku striukę, kaip ji staiga mane pašaukia:

-Palauk Markai, gal išgerkime arbatos, aš kai tik atnešiau pyrago. Nenoriu viena.

-Pyragas, o kaip tavo figūra? Na tu duodi Greise.-Vis žvilgčioju į laikrodį, aš taip pasiilgau savo mažylės. Nenoriu šiandien pas ją pavėluoti.

-Markai, aš nueisiu į virtuvę visko paruošti, o vėliau tave pakviesiu, tu nesitrukdyk eik toliau ruoškis pas savo Margo.-Jos balsas buvo toks švelnutis, kažkaip į ją visai nepanašu. Mano siurprizas kurį aš paruošiau Margo, ramiausiai guli juodoje dėžutėje.

-Markai, už mūsų draugystę. Paragauk, kokia skani arbata.-Paduoda ji man puoduką ir aš jaučiu malonų skonį.

-Ačiū Greise, tu vis dar pameni kokią arbatą aš mėgstu.

-Aš viską apie tave prisimenu, bet deja praleidau savo šansą ir nuo šiol aš daugiau neprisiliesiu prie tavo lūpų.-Prisideda puodelį prie savo lūpų ir tarsi kažko laukia.

-Man tai neturi jokios reikšmės, aš myliu Margo taip, kad net kvėpuoti negaliu. Žinai, aš tavęs taip niekados nemylėjau, tai buvo tik potraukis, o mano mažylė, tai mano pasaulis ir aš noriu jog ji taptų mano vaikų motina.

-Tikiuosi tavo svajonė išsipildys.-Nusišypso ji man, o aš jaučiu keistą silpnumą, puodelis krenta man iš rankų ir aš tarsi atsijungiu. O aš taip norėjau padovanoti savo saldainiukui žiedą, už ką likimas toks žiaurus su mumis?