NE GIMINAIČIAI(Baigta)

20.5

Pow Margo.

-Sveikas gelbėtojau, o kas čia už tavęs slepiasi?-Nuo jo balso tembro aš einu iš proto, jis tarsi jau įsivaizdavo kaip su manimi susidoros. 

-Saugau Raudonkepuraite.

-Rimtai? Manai, jog suvalgysiu?-Jo akys vėl sustojo ties manimi ir aš praradusi visą vidinę ramybę šnabždu Piteriui, kad jis nusivestų mane į šoną:

-Gerai, manau mums metas. 

-O kaip gi šokis Raudonkepuraite? Ar tu jau pridarei į kelnes iš baimės? O kas jei netyčia vilkas prasiskverbs į tavo apatinius? 

-Markai, gana.-Bando pristabdyti jį Piteris, o aš drastiškai jam atrėžiu:

-Ko man bijoti? Tavo nušiurusios uodegos?-Prisiartinu prie jo taip arti, jog net nespėjau sureaguoti kaip jis pagriebė mane už riešų ir prisiglaudė prie savęs. Mudu iš karto pritraukėme viso likusio jaunimo dėmesį, net didžėjus nusprendė pajuokauti per savo mikrofoną:

 -Tik pažiūrėkite, vargšelė Raudonkepuraitė ir piktas vilkas, kokios aistros. Jie ką nusprendė šokti kartu?-Mus palaiko publika ir Marko rankos galingai nugula ant mano liemens, aš pasimetu pačiose nuostabiausiose akyse pasaulyje. Gali praeiti metai, bet aš vis vien nenustosiu jo mylėjusi. Tai beviltiška. Mums nesusitvarkyti su savo jausmais. 

-Tu atsakysi saldainiuk, už visas tas šaltas naktis. Aš suvalgysiu tave ir tavo gelbėtojas tau nepadės.-Jis įkanda į mano ausies kraštelį ir tarsi paspaudžia reikiamą tašką, o aš kaip įsimylėjusi kvaišą tirpstu nuo jo prisilietimų. 

-Tu negausi manęs, nes jau seniai praradai!

-Tikrai? Na tuomet tokiu atveju, man teks tave pagrobti.-Jo pirštai palenda po mano trumpa suknele. Nusuku savo žvilgsnį į kitus, jie žiūri į mus su didžiuliu nekantrumu. Jo draugai ima šnabždėtis, o liūdnas Piterio žvilgsnis mane tiesiog trikdo. 

-Na ir kaip tau jis? Jis glamonėjo tave? Meilute.-Priartėja savo lūpomis, o aš bijau jog mudu tuojau pasibučiuosime, tik ne tai. 

-Taip, mes užsiiminėjame oralinėmis glamonėmis kiekvieną dieną. Markai, aš tavęs daugiau nebemyliu.-Mudviejų akys žiūri kiaurai į vienas kito sielą. Netrukus jis specialiai sugriebia mane už užpakalio ir aš jaučiu vienu metu ir geismą, ir pasitenkinimą. 

-Tau nieks nesakė, kad meluoti labai negražu, Margo? Už tai tave gali nubausti.-Jis liežuviu priliečia mano apatinę lūpą, o ranka sugriebia už plaukų, dabar aš jo valioje. 

-Paleisk mane, eik pas savo Greisę, o aš būsiu su Piteriu!-Atstumiu jį nuo savęs ir noriu prieiti prie savo ''gelbėtojo'' kaip man kelią užstoja jo draugai:

-Kur tu susiruošei Raudonkepuraite? Tu priklausai pilkam vilkui.-Jie sugriebia mane už riešų ir nuveda prie Marko, o tas tik šelmiškai šypsosi:

-Ačiū, nes šita nepaklusni mergaitė, visai prarado discipliną!-Juokiasi iš manęs.

-Piteri, gelbėk!-Deja vos spėju riktelėti, kaip man uždengia burną delnu. 

-Jis užsiėmęs, jį suviliojo štai tos miegančiosios gražuolės!-Jis persimeta mane per petį ir mes išeiname į koridorių, bandau ištrūkti, bet man niekaip nesigauna. Jis trenkia man per užpakaliuką ir pastato ant žemės, taip prispausdamas prie sienos šiame tamsiame koridoriuje. 

-Jei tu nenusiraminsi sesute, man teks imtis kitų metodų. 

-Aš niekur su tavimi neisiu. Tu išdavikas, aš tavęs nekenčiu, mulkis!-Pati buvau perimta laukinio geismo, jis pakelia mano suknelę, o aš bandau patraukti jo rankas.-Aš tavęs nemyliu...-Neduoda man pabaigti sakinio ir įsisiurbia į mano lūpas, taip grubiai ir tuo pačiu metu žvėriškai karštai, kad mano protas pilnumoje atsijungia. 

-Aš noriu tavęs mažyle, man nereikia nieko išskyrus tave. Leisk man prie tavęs prisiliesti.-Jis atsiklaupia priešais mane ant kelių ir ima bučiuoti mano kojas, kokią beprotystę mudu krečiame? 

-Markai, nereikia, mus pamatys.

-Na ir kas? Tegul pamato jog aš dėl tavęs praradęs protą. Mažutė, mano meilė.-Jis ištaria tuos žodžius, o po to tiesiog įsitempia mane į kažkokį tamsų kambarėlį.

-Markai, tavo lūpomis kalba seksas.-Jaučiu kaip mano suknelė krenta žemyn. 

-Man ant visko nusispjaut, užmušk mane Margo, bet aš negaliu be tavęs.-Staigūs jo judesiai ir jis numeta mane ant lovos, nereikia ilgai laukti kaip jis pakelia mano rankas man virš galvos, aš noriu jo atsikratyti, bet per vėlu, jis pražergia mano kojas ir numauna apatinius, vėliau nieko nelaukęs staigiai įeina į mane, kad aš iškarto atsipalaiduoju, tarsi gavau uždraustą narkotikų dozę. 

-Taip...-Mano kūnas virpa nuo jo kiekvieno prisilietimo. 

-Kaip man trūko tavo aimanų, tavo akių, velniai griebtų Margo! Ką tu padarei su manimi?-Atrodė mudu tuojau sulaužysime lovą. Piktas vilkas žiauriai susidorojo su Raudonkepuraite. 

-Markai, aš jaučiu kaip mano kūnas skraido debesimis.-Šiek tiek imu dūsti, tarsi tuoj numirsiu nuo pačios galingiausios aistros. Taip gera, man dar niekados nebuvo. Jis sugriebė mane už kaklo ir ėmė naudoti visą savo energiją, kad mane nuraminti:

-Tu mano mergaitė, dėl tavo akių aš padarysiu viską, ko tik panorėsi! Taip, mažute! Margo!-Jis įeidinėjo į mane dar žiauriau ir mano akyse atsirado ašaros, veikiausiai iš laimės. Lengviau nukeliauti į pragarą, nei atsisakyti šios meilės. Jūs suprantate, kad jis pilnumoje pasisavino mano širdį. Aš negaliu, net įkvėpti be jo. Jis plėšė mane į gabalėlius, tarsi aš išties esu jo auka. 

 -Nesustok. Nužudyk mane iki pat galo, aš meldžiu, tik nepaleisk manęs! Taip...-Eilinį kartą atsiduodu jo glamonėms. 

-Meilute, kaip aš galėčiau tave skaudinti? Tu mano angelas. Margo, atleisk man, tu mano beprotybė!-Jis įeina dar stipriau, užlauždamas mano rankas, bet aš nė kiek nenoriu, kad jis sustotų, lai tai bus žiauru, bet aš jo noriu, velniai griebtų. 

-Markai, aš pasiilgau tavęs, bet mudu negalėsime būti kartu.-Dabar aš verkiu, o pačiai po visą kūną liejasi malonumo jausmas. Baigiame su juo vienu metu, riksmai tokie pragariški, tarsi mes pabuvome pragare kuris sudegino mus. Aš negaliu iš jo ištrūkti. Sunku atgauti kvapą, man dreba rankos, jis atsitraukia nuo manęs ir prigula šone, mes taip ir neįjungėme šviesos. Jis verkia? Markas pakyla nuo lovos ir žiūri į naktinį miestą. Vėliau jis ištaria tai ko aš niekaip nesitikėjau iš jo išgirsti:

-Aš myliu tave Margo. 

-Žinau Markai, aš taip pat tave myliu ir..-Čia jis mane pertraukia:

-Tu nesupratai, aš myliu tave kaip merginą. Ir panašu, kad aš labai stipriai į tave įsikibau.-Jis ką, rimtai? Tuo momentu man tikrai galėjo sustoti širdis. Negaliu patikėti, jis tai pasakė?