NE GIMINAIČIAI(Baigta)

12.Saldi staigmena...

🔞Pow Margo.

Daktarai atliko visus būtinus tyrimus ir šiandieną mane išrašo namo. Keista, Markas man neskambino. Staiga palatos durys atsidaro ir aš išvystu savo draugę Siuzę.

-Čia tau Margo.-Padeda ant staliuko maišelį apelsinų, o aš tarsi nelaiminga ją čia matydama.

-Maniau jog tai Markas!-Mano veide buvo stiprus nusivylimas. Ji kaip tikra draugė prigulė ant lovos greta manęs ir ėmė palaikyti:

-Na ko tu taip pergyveni? Gal jis turi reikalų? Tu gi pati man pasakojai, kad jis nė neatsitraukdavo nuo tavo lovos. Pati pagalvok ir apie jo jausmus, mesk visas tas nesąmones kurias prisigalvojai savo galvoje ir kraukis daiktus, važiuojam namo!

Išsikviečiame taksi ir važiuojame nurodytu adresu. Lauke sukosi lapai gražiame šokyje, štai tas rudeniškas oras. Aš pamenu jo akis ir man tampa viduje taip gera, tarsi patekau į rojų. Išlipame iš automobilio ir aš išvystu savo jaukų namą. Visai greitai atvažiuos Mama ir dėdė Džeimsas, mudu su Marku turime dar šiek tiek laiko pabūti drauge. 

-Margo, man reikia važiuoti iki savo vaikino. Tu susitvarkysi be manęs?-Žiūri į mane draugė ir aš jai greitai nusišypsau:

-Žinoma. Paskambink kai grįši!-Atrakinu pagrindines duris ir sustingstu, visas koridorius patiestas gražiais, raudonais rožių žiedlapiais. Net bijau ant jų užminti, juk jie tokie švelnūs. Atsargiai žengiu jų taku kaip staiga gaunu žinutę savo telefone:

Eik į virtuvę!

Ji buvo nuo Marko. Nesvarbu jog jo nėra greta manęs, bet ta žinutė sušildo mane taip greitai, jog negaliu nuraminti savo kvėpavimo. Širdis ima plakti du kartus greičiau, nei prieš tai. Padarau viską taip kaip jis man liepė. Ant stalo stovi mano mylimas tortas, kaip iš vaikystės. Pamenu mes su Marku naktimis slapta jį valgėme nuo tėvų. Nesuspėju aš sugrįžti į realybę kaip gaunu dar vieną pranešimą:

Nebijai užeiti pas mane į miegamąjį?

Jis žaidžia su manimi, bet aš tarsi pati to norėjau. Lėtu žingsniu einu link laiptų, kad pakilti į antrą aukštą. Aš lyg plaukiu pasroviui. Sunku perteikti tai kas vyksta viduje. Netrukus visur išsijungė šviesos. Man nebaisu, aš žinau jog jis šalia. Nesuspėju prieiti prie durų kaip jos pačios atsidaro. Visiška tamsa, nieko nematyti. Kai tik įeinu vidun durys užsidaro ir aš išgirstu lėtus žingsnius. Šiltos, vyriškos rankos liečia mano pečius ir aš tą pačią sekundę krentu į rojų. Jo šnabždesys toks viliojantis, kad pasiima iš manęs visas jėgas:

-Su sugrįžimu sesute, tu juk pasiilgai manęs? Aš išjungiau šviesą, kad tu šiek tiek atsipalaiduotum.-Jis pradeda mane nurenginėti, o aš tiesiog paguldau galvą jam ant peties. 

-Markai, čia beprotiškai karšta. Kas su manimi? 

-Tyliau, aš noriu bučiniais padengti visą tavo kūną ir paauklėti už tai jog buvai labai nepaklusni mergaitė.-Jis nuvelka mano liemenėlę kuri greitai atsiduria ant grindų, mano kūnas eilinį kartą nori jam atsiduoti. Markas užlaužia rankas man už nugaros ir liečia krūtinę, vėliau jis mane priremia veidu prie sienos. Šviesos visiškai nėra, bet tai jo nė kiek netrikdo ir tą pačią minutę jis atsikrato nuo mano džinsų.  

-Pameni kai prasidėdavo audra, tu visuomet atbėgdavai pas mane į kambarį? O aš sušildydavau tave savo rankomis. Dabar aš noriu tau padovanoti kitokį pasitenkinimą Margo.-Jis palieka ant mano kaklo žymę po bučinio ir nieko nelaukęs nutraukia mano kelnaites. Jo rankos jau lietė mano klubus ir nugara leidosi žemyn. Jaučiu jo stiprų geismą.

-Markai, nereikia aš gyvenime neesu to dariusi!

-Bijai? Tu juk nori to. Sesute, žinok skauda tik pirmą kartą.-Jis atsiklaupia ant kelių ir jo lūpos liečia vidinę mano šlaunų dalį. Vėliau jo rankos praskečia mano kojas ir liečia mano jautrią odą. Aš užmerkiu akis nuo šio malonaus jausmo.  

-Tikras saldainiukas. Mano mergaitė.-Jis prispaudė mane dar labiau prie sienos ir jo karštos lūpos suteikė dar didesnę malonę. 

-Markai, liaukis, prašau tavęs.-Išsprūdo iš mano lūpų nuo jo tokių netikėtų veiksmų. 

-Ir kodėl gi Margo? Tu juk dar nebaigei, tu maldavai mano bučinių ir aš nusprendžiau su tavimi pažaisti. Privalai klausyti savo vyresnio brolio. O jei ne, aš pasiimsiu diržą ir gerai išperšiu kailį.-Jis nė sekundei neatsitraukia nuo manęs ir aš vis pajaučiu naujus pojūčius žemiau pilvo. Jėgų visiškai nepakako ir aš pradėjau leistis siena žemyn. Tuo metu jis greitai mane atsuko į save ir įsisiurbė savo karštu bučiniu man į lūpas. Mano kojos apglėbė jo liemenį. Mudu visiškai praradome kontrolę. Jis tiesiog vogė mano lūpas, o aš visą jo šilumą. 

-Aš taip pasiilgau. Meilute eime į virtuvę. Aš noriu suvalgyti tą tortą su tavimi.-Tamsoje visi šie pojūčiai tampa dar labiau ryškūs ir nepakartojami. Jis pasodina mane ant stalo ir karštai nužiūrinėja nuo galvos iki kojų. Bandau trauktis nuo jo, bet man nesigauna. Jo ranka paima torto gabalėlį ir pritraukia prie lūpų:

-Nori gabalėlio?-Tarsi išvedinėja mane iš savęs. 

-Taip, duok jį man!

-Ne mažyle, jo reikia užsitarnauti. Nagi Margo, tu juk moki siekti tikslų.-Specialiai traukia jį kuo toliau nuo mano lūpų ir kai aš jau beveik jį pasiekiau Markas vėl patraukė gabalėlį atgal. Galiausiai po dar vieno bandymo aš jo atsikandau ir tą pačią sekundę jis sugriebė mane už skruostų įsisiurbdamas man į lūpas. Truputėlis kremo liko ant mano lūpų ir tai dar stipriau užveda. Netrukus Markas jas nuvalė savo dar vienu beprotišku bučiniu. 

-Aš tave pražudysiu! Lengviau būti mano seserimi, nei mylimąja.-Jis atsikanda gabalėlio ir vėl bučiuoja mano lūpas, mes pradedame dalintis tą nelemtą torto gabalėlį burnose ir abu dūstame nuo begalinio silpnumo. Marko rankos liečia mano jautrią vietelę, jis pradeda judinti pirštus. Aš primerkiu akis, esu visiška bejėgė, kad sulaikyčiau dejones. 

-Tuoj pajusi dar geresnį jausmą, ne daug liko. 

-O dieve!

-Tyliau, nereikia taip rėkti, nes po to dar gausime laišką iš kaimynų! Įdomu ką jie gali pagalvoti? Kad broliui visai pasimaišė ir jis nusprendė patvarkyti Margo? Tu nori, kad aš tai padaryčiau?-Jo šnabždesys ir aš pasiruošusi bet kam šioje žemėje vardan jo.

-Markai...-Nesuspėju pabaigti kalbėti kaip jam paskambino kažkas telefonu.

-Taip teta Emilia. Ką veikia Margo? Ji sprendžia uždavinius.-Pats dar arčiau prie manęs prisiglaudžia ir suvokiu jog nėra daugiau tikslo priešintis.

-Žinoma perduosiu, ji labai paklusni, pats negaliu atsidžiaugti!-Išjungia savo telefoną ir jo žvėriškos akys vėl skaito mane kaip atvertą knygą.