NE GIMINAIČIAI(Baigta)

5.Naujas pažįstamas...

Pow Margo.

Praėjo mėnuo. Markas dažnai važinėjo į Bostoną ir atrodo visai apie mane užmiršo. Gyvenimas staiga prarado visas spalvas, jis reikalingas man kaip grynutėlis oras mano plaučiams.
Šiandieną pas mus atvažiuos labai svarbūs svečiai. Mano mama kaip visada skaitė man pamokslus apie deramą išvaizdą.

-Ir nečiapsėk prie stalo, o svarbiausiai užsidėk padorią suknelę!-Kalba ji su manimi, tarsi aš jos klausyčiausi. Man iš galvos neišeina vienas ir tas pats žmogus Markas. Kiekvieną mielą valandą apie jį galvoju. Turbūt man visai pasimaišė.

-Margo, gana skraidyti debesimis!

-Mama, o kada Markas atvažiuos?-Naiviai paklausiau, nuo ko ji šiek tiek sutriko:

-Aš tau apie deramą išvaizdą kalbu, o ji man vėl apie savo brolį! Ko tu prie jo taip prisikabinai? Jis jau suaugęs ir galbūt atvažiuos visai greitai, o galbūt išvis neatvažiuos! Vakar beje kalbėjo su tavo dėde ir kažką minėjo.-Jos tonas skambėjo taip dramatiškai. Aš pakilau nuo kėdės:

-Ką? Jis gal mus visai mesti sugalvojo?-Susidarė toks jausmas, lyg man kažkas peilį įsmeigė į širdį.

-Margo, viskas keičiasi! Gyvenimas mūsų nelaukia! O tu galvojai galėsit kvailioti su juo visas dienas iki gyvenimo galo? Todėl aš tau ir sakau mokykis, įstok į universitetą, o su Marku galėsite matytis per šventes!-Kiekvienas jos žodis taip stipriai mane žudė, kad man jau baigėsi kantrybė:

-Išdavikas, lai varo į visas keturias puses!-Nubėgu į vonią ir pradedu verkti. Gerai, kad dar nebuvau užsidėjusi makiažo. Greičiausiai jis jau suspėjo išbandyti visas tas laisvo elgesio merginas.

-Margo, man jau nusibodo tos tavo isterijos! Kad septintą valandą būtum pasiruošusi! Atvažiuos labai garbinga šeima ir jei tu mums padarysi gėdą prieš juos, aš tavo telefoną konfiskuosiu savaitei!-Trenkė ji durimis, o aš vis negalėjau nusiraminti. O ką tu sau galvojai, juk jis net nenužiūrinėja tavęs kaip merginos, vat ir susirado sau naują lėlytę. Neturiu tiek jėgų, kad kovoti su savo jausmais, nu nieko mes dar pažiūrėsime kas ką.

Pusę septynių nusileidžiu į svetainę. Mama neslepia savo nuostabos. Ilga suknelė puikiai tinka prie mano figūros. Ant jos buvo daug blizgučių  kurie tiesiog mirgėjo prieš šviesą.

-Margo, tu tarsi princesė!-Prieina prie manęs dėdė ir aš suvokiu, jog teks būti čia vienai be Marko kuris galėtų palaikyti savo sesę sunkiu momentu.

-Ačiū labai! O kas pas mus vakarienei?-Klausiu mamos kaip ji išdidžiai pakviečia visus prie stalo:

-Staigmena!-Tuo momentu į duris kažkas paskambino ir netrukus aš išgirdau savo dėdės džiaugsmingą balsą:

-Karlai, kiek metų! Džiulieta! Kaip sekėsi kelionė? Sveikas Maksai! Prašau prie stalo!-Nusuku savo žvilgsnį ir matau laimingą šeimą, jie visi tarsi ideali šeimos nuotrauka tiesiai iš žurnalo.

-Ačiū, jog pakvietei!-Sėdasi jie prie stalo, o jų kaip supratau sūnus atsisėda greta manęs. Jis pirmas pradeda su manimi pokalbį, bet iš karto galiu pajusti, jog tarp mūsų nieko bendro nėra ir būti negali:

-Niekados ankščiau dar nemačiau tokios patrauklios merginos.-Atsisuku į jį ir nutaisau savo įžulią šypseną:

-Prikąsk liežiuvį, nes aš nesidomiu tokiais vaikinais kaip tu! Kaip sakoma "mamyčių sūneliai".

-O kas sakė, kad aš toks? Mes, juk nė nepažįstami!-Jo žalios akys įkyriai spokso į mane, jis blondinas, gan išvaizdus ne neiksiu.

-O kaip kitaip? Atėjai su mamyte ir tėveliu! Galiu garantuoti visur tik ir bėgioji paskui savo tėvelius!-Iš kur pas mane buvo tiek įžulumo, dėl visko kaltas mano brolis kuris net paskambinti nesugebėjo. Kas čia per santykiai tokie tarp mūsų?

-Kalba ta kuri vis dar nešioja sauskelnes! O taip pat ir prezervatyvus, jei kartais aš užsinorėsiu ką nors dulkinti!-Po tokio sakinio, man švelniai tariant akys ant kaktos išoko.

-O tu grubus!

-O tu kalė su kuria mes tuoj susidraugausim!-Kažkaip keistai jis į mane pažiūrėjo, matyt buvo iš tų vaikinų su charakteriu. Vakaras būtų buvęs nuobodus, jei ne staigus skambutis į duris. Ir kai svetainėje atsirado Markas, širdis ėmė daužytis kaip pašėlusi. Brolis sugrįžo iš Bostono.

-Labas vakaras! Tėti, aš nepavėlavau?

-Kaip jis užaugo!-Grožisi juo Makso mama nužiūrinėdama jį nuo galvos iki kojų.

-Taip, mano pasididžiavimas! Mylimas mano sūnus Markas!-Prieina prie jo dėdė Džeimsas, o aš tuoj pat slepiu savo akis. Kur dingo mano drąsa? Aš negaliu sulaikyti savo jaudulio. Jis sėdasi priešais mane ir tuoj pat numeta savo frazę:

-Kaip sekasi sesute?-Nenoriu pakelti savo akių, nes mane veikia mano pačios emocijos.

-Puikiai! O tau? Kada persikraustai?-Nusprendžiu jam atsakyti, kaip jis staiga susinervuoja.

Maksas trumpam išėjo atsiliepti telefonu į kolidorių. Tik ne tai, likti su Marku vienumoje tiesiog žudantis mane dalykas.

-Mama, aš einu pažiūrėsiu tavo pyragą į virtuvę!

-Ačiū mieloji, aš taip pavargau!-Štai ir suradau būdą išvengti savo brolio. Man nepastebėtai jis pradeda eiti iš paskos. Priglaudžia mane veidu prie šaldytuvo ir aš jaučiu sau ant nuogos nugaros jo kvėpavimą.

-Kas čia buvo? Svajoji kuo greičiau nuo manęs atsikratyti? Aš uždaviau klausymą Margo.-Liečia pirštu mano petį ir aš jaučiu kaip pradedu tirpti nuo jo prisilietimo.

-Ne, aš svajoju kaip tik greičiau palikti šį namą! Mes, juk taip dažnai pykstamės paskutiniu metu.-Atsisuku veidu į jį ir šypteliu savo šypsena.

-Žinoma, kad galėtum namo parsivesti tokius asilus kaip Maksas! Jis nuo vaikystės gavo viskas kas brangiausia! Puikus pasirinkimas sesute!

-O kuom tu skiriesi nuo jo?-Dar sekundė ir mes tikrai su juo susipyksime. Orginalus mūsų bendravimas su juo, nieko nepridursi.

-Tau parodyti?

-Neliesk manęs!-Bijau jo pavojingų akių ir kai jis lūpomis liečia mano kaklą išvis krentu vietoje.

-Aš pasiilgau mažyle! Kodėl tu tokia žiauri? Net jei aš ir persikraustysiu mes vistiek bendrausime!-Jo bučiniai leidosi žemiau link mano krūtinės ir aš su sunkumu laikiausi, kad neapsiverkčiau priešais jo akis.

-Išdavikas, bėk į tą savo Bostoną! Man nereikia tokio brolio kuriam nusispjaut ant manęs! Jam net paskambinti sunku!-Nustumiu jį nuo savęs ir išbėgu iš virtuvės, net mamos pyrago nepažiūrėjau.