WHY ME? ( Zayn Malik )

3

*Dilos pozicija*

Mane nusipirkęs vaikinas buvo juodų plaukų ir rudomis akimis, kurios mane užhipnotizavo.

-Kuo tu vardu?- šaltai paklausė.

-D... Dil...- mykčiojau.

-Po velnių, tu net savo vardo nepasakai!- suriko jis ir priėjo prie manęs. Aš lyg ir užmiršau kaip kviepuoti, kai jis buvo taip arti manęs. Aš net galėjau jausti šilumą nuo jo kūno.- Atsakyk man, kai tau liepiu.

-Dila.- sušnabždėjau ir nuleidau akis.

-Šaunuole, Dila.- pasakė jis ir prilietė mano ranką, todėl aš krūptelėjau ir mano skruostu nusirito ašara.-Kas nutiko?- paklausė rūpestingai tas vaikinas.

-N... nieko.- atsakiau ir nusivaliau ašaras ranka.

-Nemykčiok, po velnių!- suriko jis ir aš atsitraukiau nuo jo.- Laipinkit ją į mašiną.- sumurmėjo jis ir kažkokie vyrai paėmę man už rankų išsitempė iš salės.

-Paleiskit mane!- klykiau visa gerkle, tačiau niekam tai nerūpėjo. Pro mane praėjusios kelios merginos pažiūrėjo užjaučiančiu žvilgsniu, tačiau greitai nuleido galvas.

Mane įlaipino vėl į kažkokį furgonėlį ir visa sudrebėjau, kai tie vyrai užtrenkė duris.

-Kodėl aš?- sumurmėjau ir eilinį kartą pravirkau. Kur mane veža? Kodėl tas vaikinas mane nusipirko? Mano gyvenimas sugriuvo... Aš nieko nebeturiu! Dabar mano mama turbūt miršta iš nežinojimo, kur aš.

Staiga furgonėlis sustojo ir aš neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvau ant grindų ir stipriai susitrenkiau galvą. Mašinos durys prasidarė ir aš išvydau dar du nežinomus vaikinus ir mano pirkėją.

-Na nebloga.- sumurmėjo vienas ir pasikrapštė galvą.

Žiūrėjau į juos keistu žvilgsniu ir laukiau kažko, net nežinau ko. Kažko baisaus?

-Lipk iš mašinos.- paliepė mano pirkėjas ir aš tuoj pat paklusau.

-Kiek ji kainavo?- paklausė vienas iš tų vaikinų.

-Milijoną.- sumurmėjo pirkėjas ir tiems vaikinams atvypo žandikauliai.

-Tu gal durnas?- prilėkė vienas prie mano pirkėjo.

-Tu manai, kad aš durnas, po velnių!- užrėkė jis.

-Kada aš galėsiu grįžti namo?- paklausiau nedrąsiu balsu ir mano pirkėjas atsisuko į mane žiūrėdamas savo juodomis akimis.

-Kas tau liepė kalbėti!- užrėkė jis ir aš rankomis apsikabinau savo liemenį.- Ko čia žliumbi!- surėkė jis ir aš dar labiau pradėjau kūkčioti.- Nežliumpk, kale tu!- sušuko jis ir pajaučiau stiprų smūgį sau į galvą. Parkritau ant grindų ir netekau sąmonės.

Sunkiai pramerkiau savo akis ir apsidairiau. Kur aš esu?

-Kaip jautiesi, Dila?- paklausė vienas iš tų vaikinų, kurį sutikau prie furgonėlio.

Pasitraukiau toliau nuo jo, kai jis atsisėdo ant lovos ir apsikabinau savo kelius.

-Nebijok manęs.- sumurmėjo jis ir norėjo paliesti mano ranką, bet aš pasitraukiau dar toliau nuo jo.

-Aš Harry.- jis prisistatė ir nusišypsojo.

-Kada aš galėsiu grįžti namo?- paklausiau ir pažiūrėjau į jo žalias akis.

-Tu nebegrįši namo.- sušnabždėjo jis ir prisislinko arčiau manęs.

-Prašau, neliesk manęs.- sušnabždėjau ir sukūkčiojau.

-Ką tau padarė, Dila?- paklausė jis ir suraukė savo antakius.

Aš dar labiau sukūkčiojau ir stipriai apsikabinau savo kelius.

-Dila, kas tau nutiko? Pasakyk man.

-M... mane išprievartavo.- pasakiau ir jau nebelaikiau savo ašarų, o leidau joms laisvai tekėti mano skruostais.

-Ką?- sutrikęs paklausė jis, tačiau aš nekreipiau dėmesio į jo klausimą.- Bet Zayn manė, kad tu nekalta, taip sakė tavo pardavėjai.

-Prašau, ištrauk mane iš čia.- sušnabždėjau, nes nieko nesupratau apie kokį Zayn jis kalba.

-Zayn neturi sužinoti, kad tu neskaisti, nes jis tave užmuš, jis užmuš visus.- ir vėl sušnabždėjo jis ir pakilo nuo mano lovos.- Tiesiog pasistenk jo nesunervinti ir tau nieko nenutiks.

Harry išėjo, todėl kambaryje likau viena. Pakėliau savo ašarotas akis į lubas ir atsiguliau į lovą.

Aš noriu, kad tai būtų tik sapnas, tik košmaras iš kurio galėčiau pabusti. Dar kartą sukūkčiojau ir užmerkiau akis.

-Labanakt, Niall.