WHY ME? ( Zayn Malik )

10

*Dilos pozicija*

-Zayn, prašau.- maldavau jo.- Zayn, nebūk toks kaip Yaser.- pravirkau.

Zayn truputį atsitraukė nuo manęs ir pradėjo žiūrėti man į akis. Jis pakėlė savo ranką, o aš užmerkiau akis, nes maniau, jog jis man trenks, tačiau Zayn pirštu nuvalė mano ašaras.

-Neverk.- sušnabždėjo jis, o aš tiesiog nesusilaikiau ir dar labiau pravirkau.

-Negaliu.- sušnabždėjau.- Aš nebenoriu gyventi...

-Nesakyk taip!- subarė mane Zayn.

-Kas man belieka, aš nieko neturiu!- sušukau.- Aš viena šitame baisiame pasaulyje.

-Tu turi mane.- pasakė Zayn, tačiau jo žodžiai nė kiek manęs nepaguodė.

-O kas man iš to, Zayn?- nusijuokiau.- Tu mane pagrobei, viską iš manęs atėmei!- sukūkčiojau.

-Dila, aš atsiprašau...- sušnabždėjo Zayn ir bandė mane apkabinti, tačiau aš atsitraukiau nuo jo.

-Tavo atsiprašymas yra bevertis, Zayn. Tu nebesugrąžinsi mano ankstesnio gyvenimo!

-Bet aš galiu pasistengti.- sumurmėjo Zayn.

-Nebejuokink, Zayn.- nusijuokiau.- Tu man niekuo nebe padėsi, aš priklausau Yaser.

-Tu niekam nepriklausai.- sušnypštė jis.

-Reikėjo pagalvoti prieš mane atiduodant.- sušnabždėjau.

-Aš tavęs neatidaviau, tu buvai iš manęs atimta!- sušuko Zayn ir grėsmingai prie manęs priėjo, todėl aš dar labiau prisiglaudžiau prie mašinos durelių.

-Gerai, Zayn, kaip pasakei taip ir buvo.- sumurmėjau, nes norėjau, kad jis nusiramintų.- Ar gali mane parvežti namo?

-Gerai.- atsiduso jis ir man pasitraukus nuo durelių, jis jas pradarė, todėl aš įlipau į mašiną.

Zayn apėjo automobilį ir pats įsėdo į vairuotojo vietą. Jis užvedė automobilį ir ves pajudėjome iš miško. Keliui įsipusėjus, aš supratau, jog jis mane neveža į Yaser namus, todėl pradėjau truputį nerimauti.

-Zayn, kur tu mane veži?

-Pas save.- atsisukęs nusišypsojo. Aš sugriebiau savo suknelės kraštus ir pradėjau juos nervingai spausti kumštyje. Į tai atkreipęs dėmesį Zayn nusijuokė.- Nesijaudink, tu tik pernakvosi pas mane.

-O kaip Yaser? Nejaugi jis manęs nepasiges?- su nerimavau.

-Jis mano, jog tu nakvoji pas draugę.

-Bet aš neturiu draugių.- suraukiau antakius.

-Na, Yaser to nežino.- nusijuokė Zayn.

-Ar Yaser tikrai turi draugiją šiam vakarui?- net nežinau kodėl paklausiau šio klausimo, tačiau jis pats išsprūdo man iš lūpų.

-O kodėl tau tai rūpi?- susidomėjo Zayn.

-Tiesiog, įdomu.- patrūkčiojau pečiais.

Zayn nusijuokė ir trumpam atsisuko į mane.

-Nejaugi tu manei, kad jam rūpi?

-Aš tiesiog...- nuleidau galvą ir nebaigiau sakinio, nes nežinojau ką atsakyti. Aš suprantu, jog jis mane prievartavo, tačiau... Dieve, net nežinau, kodėl pamaniau, jog galiu rūpėti jam!

-Tu keista.- nusijuokė Zayn.

Po dar dešimties minučių kelio, mes jau stovėjome kažkokio namo kieme. Išlipau iš mašinos ir uždariau dureles. Po manęs išlipo ir Zayn. Jis priėjo prie durų ir jas atrakino.

-Sveika atvykusi į mano rezidenciją.- nusijuokė Zayn.

Įėjau į namą ir nusivilkusi paltą, jį pasikabinau ant pakabos. Namuose tvyrojo jauki šiluma, kuri akimirksniu sušildė mano kūną.

-Labai gražūs namai.- pasakiau apsižvalgiusi.

-Ačiū.- nusijuokė Zayn.- Dizaineriai stengėsi.

-O kur aš miegosiu?- atsisukusi į Zayn paklausiau.

-Svečių kambaryje.- pasakė Zayn.-Eime paskui, parodysiu kur jis yra.

Sekiau Zayn į antrą aukštą. Staiga jis sustojo prie kažkokių durų ir praleido mane prie jų. Pradariau duris ir įėjau į kambarį. Jis buvo labai jaukus, nes sienos buvo nudažytos balta spalva, o patalynė buvo juodos spalvos.

-Dizaineriai tikrai gerai padirbėjo.- nusijuokiau.

-Na, tu įsitaisyk.- pakrapštė galvą Zayn.- Jei ko reikės, mano kambarys yra priešais.- pasakė jis ir išėjo iš kambario.

Atsisėdau ant lovos ir atsargiai atsiguliau. Žiūrėjau į baltas lubas ir giliai įkvėpiau. Ir kur gi aš papuoliau? Pas savo pagrobėjo? Tikrai nuostabu, Dila, tiesiog puiku! Mano tikslas yra iš čia pabėgti, o aš miegu su juo po vienu stogu. Na, mane guodžia bent tas, jog mes miegame atskirai ir kad jis man neliepia daryti to, ko nenoriu. Nors manau, kad su laiku lieps. To aš labiausiai ir bijau. Aš bijau jo. Pagaliau tai pripažinau. Aš bijau, Zayn, nors ir stengiuosi to neparodyti ir man gerai sekasi.

Pakilau nuo lovos ir išėjau iš kambario. Pasibeldžiau į Zayn kambarį ir tarpduryje pasirodė puosnuogis Zayn. Tik rankšluosčiu apsijuosęs liemenį.

-Man reikia...- nebaigiau sakyti, nes mano akys nukrypo į Zayn nuogą krūtinę.

Greitai pasigirdo jo skardus juokas, todėl atsipeikėjusi sutelkiau akis į Zayn veidą. Dabar turbūt atrodžiau kaip pomidoras.

-Man reikia kokių nors marškinių, nes negaliu miegoti su šia suknele.- parodžiau į savo aprangą.

-Gerai.- nusijuokė Zayn ir dingo savo kambaryje, tačiau netrukus grįžo nešinas baltų marškinių.

-Ačiū.- padėkojau ir nuėjau į savo kambarį.

Uždariau duris ir nusimečiau suknelę ant grindų. Apsivilkau Zayn marškinius ir kritau į minkštus patalus.

Pabudau nuo spiegiančio garso, kuris nesiliovė. Pakėliau galvą ir pamačiau tarpduryje stovinčią merginą.

-Kas tu tokia?- sušuko ji ir priėjo arčiau manęs.

-Na, tavęs norėčiau paklausti to paties.- sumurmėjau pasitrynusi akis.

Atsiprašau, kad trumpa dalis, tačiau šiuo metu nelabai turiu laiko.