WHY ME? ( Zayn Malik )

100

*Dilos pozicija*

Visi prisiminimai smogė kaip viesulas. Prisiminiau kiekvieną detalę, ašarą bei šypseną, kurią sukėlė vienintelis žmogus - Zayn. Norėjau jį pamatyti, apkabinti, pasakyti kaip stipriai jį myliu, tačiau Liam liepė man ilsėtis. Kiek daug man nutiko per tokį trumpą laiką, tai kas laukia toliau?
Visi sėdėjome prie stalo tyliai, nepratardami nei žodžio. Tačiau krebždesys prie durų sujaukė šią ramybę.
Kai Harry įlėkė į Liam namus, mes visi ir nustebome, ir persigandome. Jis buvo velniškai supykęs bei kruvinas. Negalėjome suvokti kas vyksta, kol jis nepribėgo prie manęs ir pradėjo rėkti, kad Zayn ir Mia pergulėjo mums už nugarų. Mane ištiko šokas. Vos nenualpau ir vėl tą akimirką. Vienas dalykas, kuris man nepaliko ramybės tai, jog Harry kruvinas. Man į galvą pradėjo lįsti baisiausios mintys. Išsigandau, jog Zayn galėjo nukentėti, todėl be jokių paaiškinimų, liepiau Liam nugabenti mane į savus namus.
Ten supratau, jog Harry tikrai negailėjo smūgių ir jėgos. Buvau tokia išsigandusi, jog nesustojau verkusi. Viskas apie ką galvojau tai - Zayn.
Užsisvajojau žiūrėdama į sieną, kol mano ranka buvo suspausta. Mano akys akimirksniu nusileido ant Zayn. Jis sukrutėjo ir mačiau, kaip jo akys po truputį prasiveria. Mano kūną nuliejo palaima. Pagaliau galėjau nusiraminti. Jo rudos akys įsismeigė į manas ir atrodo, kad jis kiaurai matė, jog man kažkas ne taip. Jaučiau krūtinėje skausmą dėl skaudžios išdavystės. Pajutau kaip ašara išdavikė nusileido mano skruostu, todėl bandžiau ištraukti ranką iš Zayn gniaužtų, tačiau jis neleido to padaryti. 
- Dila? - nužvelgęs mano veidą, paklausė.
- Aš... - negalėjau tęsti, nes jutau kaip mano balsas lūžinėja, - aš pasiruošusi tau atleisti.
- Ką? - sutriko jis ir nežymiai suraukė savo antakius. Nuleidau galvą ir žvelgiau į mūsų susiliejusias rankas.
- Aš atleidžiu tau už išdavystę, Zayn. Aš galiu su tuo susitaikyti, - lėtai bei vos girdimai tariau. Man buvo nejauku ir gėda žiūrėti jam į akis.
- Niekada, - tiek teištaria Zayn ir priverčia mane pakelti savo galvą, - girdi, Dila? Niekada neatleisk man ar kitam vyrui išdavystės. Niekada, nes tu verta tik geriausio, ką šis gyvenimas turi.
- Bet aš myliu tave, - sušnabždėjau.
- Dėl to aš tavęs niekada neišduočiau, - tarė. - Harry ne taip suprato. Tarp jų kažkas nutiko, todėl Mia palūžo ir grįžo. Mes tik gėrėme, daugiau nieko, prižadu.
Mano protas rėkė, kad nepasitikėčiau juo, tačiau širdis nugalėjo ir nieko kito negalėjau padaryti, kaip pakilti nuo kėdės ir suliesti mūsų lūpas. Zayn sudrebėjo nuo prisilėtimo, bet tai tik dėl to, kad jo lūpa praskelta ir jam šiek tiek skauda, tačiau buvau tokia išsiilgusi jo lūpų, kad nekreipiau į jo sužeidimus dėmesio.
- Pala, - sutrikęs atsitraukė ir nužvelgė mane nuo galvos iki kojų, - tu prisimeni? Tu viską prisimeni ar aš sapnuoju?
Nusišypsojau ir pasilenkusi dar kartą pakštelėjau į jo pravertas lūpas.
- Viską, - trumpai atsakiau atsitraukusi. 
 Jis nusišypsojo tokia kerinčia šypsena, jog man užgniaužė kvapą. Myliu šį vyrą ir žinau, jog mylėsiu amžinai ir to niekas nepakeis.
- Kodėl aš, Dila? - iš niekur nieko paklausė.
- Kodėl tu? - išpūčiau akis nuo netikėto klausimo.
- Kodėl būtent man suteikei galimybę tave mylėti? - žinojau, kad jo mintis šiek tiek veikia vaistai, tačiau vis gi ruošiausi atsakyti į jo klausimą, nors jo akys jau blizgėjo nuo nuovargio.
- Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave ir myliu, Zayn, nes tu mane myli iš tikrųjų, nesavanaudiškai ir amžinai.

Šiais gražiais žodžiais ir užbaigiu savo istoriją, mielieji. Tik nesijaudinkit, Jūsų laukia epilogas. ;)
P.S. gif'as asocijuojasi su mano dabartine būsena. :D Jau beveik baigiau istoriją, kuri kainavo man apytiksliai du metus (tiksliau, rugsėjo 13 bus du metai :D) rašymo bei mano laisvo laiko.