"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
Su Džesika vedėme Harry iki automobilio. Džesikos veido nepaliko plati šypsena.
- Kodėl tokia laiminga? - Nusijuokiau.
- O kaip nebus laiminga, jeigu jos princui viskas gerai, - bandė nusišypsoti Harry, tačiau susiraukė. - Šūdas, kaip skauda.
- Nesijaudink, nugabensim tave į ligonine, - sumurmėjau ir su viena ranka pradariau automobilio dureles. Džesika plačiau jas pravėrė ir mes atsargiai paguldėme Harry ant galinės automobilio sėdynės.
- Greičiau važiuotume iš čia, - burbtelėjo Džesika atsirėmusi į dureles, kol aš žiūrėjau į Harry, kuris tikrai atrodė siaubingai.
- Aš taip pat to noriu, - sumurmėjau, bet tada greitai atsisukau į tą namą, nes pasigirdo šūvis. Žvilgtelėjau į Džesiką, kuri buvo paklaikusi iš baimės.
Nieko viena kitai nesakiusios greitai nubėgom iki durų. Pravėriau duris ir mano lūpas paliko aiktelėjimas. Džesika prasibrovė pro mane ir sustingo.
- Liam? - Ji sušnabždėjo ir lėtai priėjo prie jo, kol Zayn stovėjo netekęs amo.
- Zayn, kas nutiko? - Paklausiau priėjusi prie jo. Jis žiūrėjo tiesiai į Liam, o į mane nereagavo. - Zayn, po velnių!
- Šūdas! - Nusikeikė jis ir prasibrovęs pro mane pripuolė prie Liam. Stovėjau ir stebėjau verkiančią Džesiką. Priėjau prie jos ir apkabinau per pečius.
- Viskas bus gerai, - sumurmėjau jai į ausį, kol ji kūkčiojo mano glėbyje.
- Jis kvėpuoja, - atsiduso Zayn ir paėmęs jį į glėbį pradėjo nešti pro duris. Aš su Džesika taip pat pakilau ir nusekėme paskui Zayn, kuris į kitą automobilį paguldė Liam. - Jūs važiuokit namo.
- Bet-
- Jokių bet, Dila. Tuoj pat, kol čia nesusirinko farai.
Linktelėjau ir stebėjau kaip jis įsėda į automobilį ir nuvažiuoja. Džesika stovėjo prie manęs ir tiesiog be perstojo verkė. Stebėjausi, jog ji nerėkė, jog nori vykti kartu.
- Nusiramink, viskas bus gerai, - atsisukusi į ją tariau.
- Nė velnio nebus! - Staiga sušuko. - Taip visada nutinka! Man jau pabodo tie jų nešvarūs reikalai. Aš tiesiog noriu paprasto gyvenimo be visų šaudymų bei gaudymų. Man baisu, jog vieną dieną sulauksiu skambučio apie Liam mirtį! Aš nebegaliu, Dila. Nebegaliu. Aš taip sušiktai bijau, kad jam nieko rimčiau nenutiktų, bet nieko negaliu padaryti, kad jam būtų geriau. Nieko.
- Gali, Džesika. Tu privalai būti stipri. Jūs viską iškentėsit.
- Aš taip bijau, - sumurmėjo ji ir aš priėjau prie jos, o ji puolė man į glėbį.
- Viskas gerai, - sumurmėjau glostydama jos nugarą. - Dabar vykim namo ir laukim gerų naujienų.
Ji linktelėjo ir nuėjo iki automobilio kaip ir aš. Žvilgtelėjau pro langą, ar Harry viskas gerai, bet jis miegojo. Ir gerai, nes nemanau, kad dabar jam reikia žinoti, kad Liam pašautas. Įsėdau į automobilį ir užvedusi variklį pajudėjau iš šios vietos.
