WHY ME? ( Zayn Malik )

78

*Dilos pozicija*

- Nemanai, jog reiktų paskubėti? - Paklausiau Zayn, kol šis kažko ieškojo savo džinsų kišenėje. Man jau pasidarė karštoka stovėti kambaryje su šiuo storu paltu ant savo pečių. Trypčiojau vietoje, nes ponaitis Zayn nesugeba kažko surasti.

- Dar minutėlę luktelk! - Sušuko Zayn iš antro aukšto. Pavarčiau akis ir atsirėmiau į sieną. Žiūrėjau į savo pirštus, kurie buvo padengti stora medvilnine medžiaga ir visa tai tik dėl paranojiško Zayn. Jis visada aprengia mane kaip kokią mešką prieš man išeinant į lauką.

Pagaliau Zayn nusileido laiptais ir, regis, jis rado tai, ką ieškojo.

- Ko taip ieškojai? - Paklausiau jam aunantis batus.

- Mašinos raktų, - burbtelėjo ir jis pagaliau atsitiesė ir atsisuko į mane. Zayn nužvelgė mane tuo savo paranojiko žvilgsniu.

- Man tikrai nešalta, - patikinau jį, tačiau Zayn, nebūtų Zayn. Vaikinas paėmė kepurę, kuri ilsėjosi ant spintelės ir užmaukšlino man ant galvos. Rūsčiu žvilgsniu nužvelgiau vaikiną, kol šis bandė patvarkyti kepurės padėtį.

Zayn baigus mano vertimą į mešką, mes pagaliau išėjome iš namų. Įgrūdau savo nosį į šaliką, nes šį kartą lauke tikrai buvo šalta. Zayn pradarė mašinos dureles, todėl greitai šoktelėjau į mašiną. Tryniau delnus, jog šie greičiau sušiltų. Ir tai padėjo. Zayn įlipo į mašiną ir neilgai trukus užvedė ją. Automobilyje iš karto pasklido maloni šiluma.

Įpusėjus kelionei man pasidarė šalta, todėl atsisagčiau palto sagas. Zayn piktai į mane pažiūrėjo.

- Man karšta, - truktelėjau pečiais ir nekaltai šyptelėjau. - Kaip manai, ar Džesika su Liam tikisi mūsų apsilankymo? - Paklausiau norėdama pradėti pokalbį. Pasidarė nuobodu.

- Ne, - trumpai atsakė Zayn. Susiraukiau, jog jis taip nenoriai su manimi bendrauja. Nusukau žvilgsnį į langą ir stebėjau baltą vaizdą už jo. Viskas buvo padengta sniegu. Niekada nemėgau šalčio, o tuo labiau žiemos.

Pasirėmiau alkūne į mašinos dureles ir atsidusau. Kartais mano žvilgsnis nukrypdavo į Zayn, tačiau jis nė nežvilgtelėjo į mane. Dėl tokio jo elgesio galėčiau pasakyti, kad aš atsibodau jam, tačiau tai negalėjo nutikti, nes visa šį mėnesį mes beveik nesimatėme. Jis turėjo be galo daug darbo, apie kurį aš nė velnio nežinau, nes, pasak Zayn, man nereikia to žinoti. Stengiausi apie jo tariamąjį darbą nemąstyti, tačiau negalėjau nustoti to dariusi.

Pastebėjau daugiau šviesų už lango, todėl suraukiau antakius. Kodėl mes važiuojame į miestą?

- Zayn, kur mes važiuojame? - paklausiau vaikino, kol šis susiraukęs žiūrėjo į kelią.

- Man reikia kai ką pasiimti iš darbo, - tarė vis dar dėmesį sutelkęs į kelią. - Turiu šį tą nugabenti Liam.

Daugiau nieko nebeklausiau, nes jeigu tai kažkas Liam, man nevalia to žinoti, nes ponaitis Zayn supyks ir mes abu būsime nepatenkinti.

Zayn sustabdžius mašiną ir pastačius mašiną kelkraštyje, jo durelės prasidarė. Ketinau ir aš išlipti, tačiau Zayn man sukliudė.

- Aš greitai grįšiu, - sumurmėjo ir galiausiai paliko automobilį, o svarbiausia mane, vieną. Atsidusau iš nepasitenkinimo, jog reikės sėdėti šiame automobilyje. Pajungiau radiją ir klausiausi atsitiktinų dainų, kurios man nepatiko. Užmerkiau akis ir atsipalaidavau, tačiau netrukus mano kūnas įsitempė. Pajutau judesį ir ne kur kitur, o pilve. Net šoktelėjau iš vietos. Patraukiau megztuką nuo pilvuko, kuris jau ryškiai matėsi. Pastebėjau nežymų, vos matomą išsikišimą jame. Padėjau ranką toje vietoje. Šyptelėjau ir jutau kaip ašaros kaupiasi akyse. Negaliu patikėti, jog pagaliau jaučiu savo vaikelį.

Zayn.

Atidariau mašinos dureles ir žvilgtelėjau į pastatą, prie kurio buvo sustojusi mašina. Dideliais žingsniais ėjau link jo, tačiau likus vos keliems žingsniams iki durų, man teko sustoti. Joms prasivėrus čia išdygo Zayn. Nužvelgiau jį ir užsidengiau burną delnu.

- O Dieve, Zay-

- Kodėl tu šitaip apsirengusi išėjai iš mašinos, Dila? - susiraukė Zayn, kol aš vis dar negalėjau atitraukti akių nuo vaikino.

- Kodėl tu savo rankose turi tiek gėlių? - Paklausiau, kol šis stipriai laikė puokštę gėlių.

- Žinau, kad viskas turėjo būti kitaip, - sušnabždėjo Zayn ir vaikinas pamažu atsiklaupė ant vieno kelio, - tačiau susimoviau, kaip visada. - atsiduso ir įkišo ranką į palto kišenę.

Sulaikiau kvėpavimą ir negalėjau patikėti, jog tai tikrai vyksta. Zayn atgniaužė savo kumštį ir jo delne galėjau pastebėti žiedą.

- Nesu romantikas, Dila, ir tu tai puikiai žinai, tačiau aš stengiuosi tokiu būti dėl tavęs, dėl mūsų mažylio. - pajaučiau šypseną išbėgant iš mano lūpų. - Žinai, ilgai ruošiau šią kalbą, tačiau kai klupi ir žiūri į žmogų, kuris reiškia tau visą pasaulį, mintys išsiblaško. - atsiduso. - Myliu tave, Dila. Myliu tave taip, kaip daugiau nieko kito nemylėjau, todėl noriu šia meile dalytis, Dila. Ar suteiksi man progą dalytis šia meile su tavimi?

AAAAAAaaaaaaaaaaaa!!! Tai reiškia, jog greitai bus istorijos pabaiga arba... ne. Priklauso kiek laiko turėsiu, nes dabar jo vos radau naujai daliai parašyti. 
Kiek keista ir neįprasta pasipiršimo vieta ( gatvė ). Ech, nesugalvojau kažko ypatingesnio, o nuvalkiotai nenorėjau rašyti.