WHY ME? ( Zayn Malik )

15

ŠIĄ DAINĄ KLAUSIAUSI RAŠYDAMA ŠIĄ DALĮ, JEI NETRUKDO, PASILEISKIT. ;)

*Dilos pozicija*

Aš vis dar negaliu patikėti, kad Zayn išdrįso pas mane ateiti. Jis tikrai nesveikas!

Pakilau iš lovos ir laiptais nulipau žemyn.

- Labas rytas, - pasisveikinau su mama, kuri sėdėjo virtuvėje.

- Labas, - nusišypsojo ji. - Aš nutariau, jog reiktų tau suteikti šiek tiek erdvės.

- Ačiū! - Sušukau ir pribėgusi prie jos stipriai apkabinau. - Kaip aš tave myliu!

Atsitraukiau, o mano mama nelinksmai nusišypsojo.

- Tik būk atsargi, - sušnabždėjo ir pabučiavo mano viršugalvį.

Greitai užbėgau laiptais į savo kambarį ir nusivilkusi pižamą, apsimoviau džinsus bei paprastą megztinį. Pažiūrėjau į savo atvaizdą veidrodyje. Aš visa švytėjau. Negaliu patikėti, kad pagaliau galėsiu pamatyti Niall bei Klarą. Aš tokia laiminga!

Nusileidusi laiptais žemyn nubėgau iki spintos ir išsitraukiau paprastą paltuką.

- Būk atsargi, mieloji, - vėl pasakė mano mama būdama prie manęs.

- Man nieko nenutiks! - Pavarčiau akis ir aviausi savo batus. - Aš taip džiaugiuosi, kad pagaliau susitiksiu Niall su Klara.

- Man atrodo, jog tai bloga idėja, - sušnabždėjo mano mama, tačiau aš nusijuokiau.

- Tai puiki idėja, jie turi žinoti, kad aš gyva bei sveika.

- Gerai, mieloji, jei tau nuo to bus geriau, - tarė mano mama ir priėjusi prie manęs stipriai apsikabino. Sutrikau nuo tokio jos gesto, tačiau atsakiau į jos apsikabinimą.

- Grįšiu vakare! - Sušukau uždarydama duris.

Laisvė! Pagaliau! Negaliu patikėti, tikrai negaliu! Vaikščiojau gatvėmis ir kvėpavau grynu oru. Pagaliau galėsiu gyventi normalų gyvenimą! Gal man net pvyks pamiršti apie mano pagrobimą ir visą kitą mėšlą mano gyvenime. Nekantrauju, nes greitai pamatysiu Niall. Kaip aš jo pasiilgau.

Atsiradau prie Niall kiemo ir aš labai nekantravau, nes labai norėjau jį pamatyti. Tačiau nė nenumanau kokia jo reakcija bus kai pamatys mane, juk jis nežino, kad aš gyva. Giliai įkvėpiau ir pasibeldžiau į namų duris. Ilgai nereikėjo laukti, nes duris pradarė Klara?

- Dila? - Ji nužvelgė mane ir puolė į glėbį.

- Klara, ką tu veiki pas Niall? - Paklausiau būdama jos glėbyje.

- Aš jį lankiau, - nervingai atsakė atsitraukusi.

- Lankai? - Suraukiau antakius ir pastūmusi Klarą laiptais užlipau į Niall kambarį. Jame sėdėjo Niall ir buvo be marškinėlių. Jis pakėlė savo dangiškas akis į mane ir pažiūrėjo gailesčio kupinu žvilgsniu.

- Aš atsiprašau, Dila, - sumurmėjo jis ir aš dar labiau suraukiau antakius.

- Kas čia vyksta? - Paklausiau ir meldžiau, kad nepasitvirtintų mano spėjimas.

- Dila, - pasigirdo balsas už manęs, todėl apsisukau ir pamačiau Klarą. - Mes... Mes su Niall pora.

- Pora? - Pakartojau ir jaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros. - Jūs pora!? - Surikau.

- Mes labai at... - Pertraukiau Klarą, nes nebenorėjau klausytis jos bereikšmių atsiprašymų.

- Užsičiaupk! Tiesiog užsičiaupk ir daugiau nekalbėk su manimi! Jūs esat niekšai! Aš šitiek kankinausi kol jūs abu burkavotės! - Rėkiau kiek tik galėjau. - Žinot ką? Tai net neprilygsta mano kankinimams, tai dar blogiau. - Pridūriau ir palikau juos vienus.

Pro ašaras beveik nieko nemačiau, tačiau norėjau iš čia dingti, norėjau pranykti... Yaser, Zayn, Klara ir dar Niall, kas dar mane įskaudins? Dabar norėčiau mirti, pradingti ir niekada nebepasirodyti...

Nuėjau į gatvės vidurį ir atsiguliau. Žiūrėjau į dangų, kuriame jau kabojo keletas žvaigždžių. Kartą man tėtis sakė, jog kai miršta žmogus, danguje atsiranda žvaigždė, kuri globoja jo mylimus žmones. Manau, jog tai tiesa, nes mano tėčiui mirus aš tapau laisva, aš pasprukau. Užmerkiau akis. Norėčiau, jog dabar važiuotų automobilis ir mane pervažiuotų, nes gal tuomet aš nebūčiau dar labiau įskaudinta emociškai?

Pramerkiau akis ir pastebėjau dvi rudas akis prieš save. Nieko nedariau ir nieko nesakiau. Aš noriu numirti ir daugiau nieko.

- Nužudyk mane, - sušnabždėjau žiūrėdama jam į akis.

- Aš negaliu, - tarė Zayn.

- Prašau, tiesiog padaryk tai, - pasakiau ir paėmiau jo ranką, todėl jam teko atsitūpti.

- Aš negaliu, Dila, - užmerkęs akis tarė.

- Prašau, padaryk bent vieną gerą dalyką mano gyvenime, - pasakiau ir jis pramerkė savo akis. - Nužudyk mane, kad nebereikėtų gyventi šį sumautą gyvenimą, kurį jūs visi sugadinot.