"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Zayn pozicija*
- Liam! - sušukau įėjęs į jo namus. Niekas neatsiliepė į mano šauksmą, todėl greitai nuskubėjau į svetainę. Čia nieko nebuvo, kaip ir virtuvėje. Laiptais lipau į antrą aukštą, kai išgirdau tylų verksmą.
Pradariau vieno kambario duris ir pamačiau Liam verkiantį ant grindų. Jis rankose kažką laikė, tačiau nesupratau ką.
- Liam? - kreipiausi į jį ir jis pakėlė ašarotas akis į mane.
- Jos nebėra. Jos nebėra, - kartojo jis. Atsiklaupiau prieš jį ir dabar pastebėjau, jog jis rankose laiko pliušinį meškiną.
- Galbūt numanai kas galėjo ją pagrobti? - paklausiau. Liam atsisuko į mane ir atsistojo. Jis giliai įkvėpė ir bandė nusiraminti, tačiau jam nepavyko.
- Tu žinai kas tai padarė, kaip ir aš, Zayn, - su pykčiu balse atsakė Liam.
Stipriai suspaudžiau kumščius supratęs apie ką jis kalba. Atsistojau nuo grindų ir pradėjau giliai alsuoti. Kada gi tas sumautas šunsnukis paliks mus ramybėje?
- Aš sumautai jį užmušiu, - sukandęs dantis sušnabždėjau.
- Aš pats jį užmušiu, Zayn. Ir prisiekiu, jog šį kartą niekas to padaryti nesutrukdys.
*Dilos pozicija*
Baigiu nagus nusigriaužti laukdama kokių nors žinių iš vaikinų. Pastebėjau, jog mūsų namą yra apsupę daug vaikinų. Tai turbūt Zayn sumanymas. Kaip nekenčiu, kai jis nuo manęs viską nuslepia. Ar nebūtų daug paprasčiau, jei aš viską žinočiau?
- Ak, Zayn, - sumurmėjau ir atsistojau nuo sofos. Lėtai slinkau link virtuvės, nes esant tokiai įtampai nenoriu nieko, apart maisto.
Pradariau šaldytuvą ir ištraukiau iš jo jogurto pakelį. Spintelėje radau šaukštelį ir viską pasiėmusi ėjau link laiptų, tačiau išgirdau prasidarančias duris. Nudžiugau supratusi, jog tai Zayn.
- Jau maniau, kad n-
Vos man apsisukus, mano širdis nusirito į kulnus. Nieko nelaukusi pradėjau laiptais bėgti į viršų, tačiau su tokiu pilvu man nebuvo nė menkiausios galimybės pasprukti. Netrukus viena vaikino ranka apsivijo mano liemenį, o kita atsirado ant mano burnos. Jau norėjau klykti ir priešintis, tačiau pajaučiau kažką prie savo pilvo.
- Nors menkiausias cyptelėjimas ir tas pavainikis neišvys šio pasaulio, - Louis balsas nuskambėjo man prie ausies.
Mano širdis taip stipriai trankėsi krūtinėje, jog sekundei net pagalvojau, kad ji iššoks.
- Dabar įdėmiai klausykis, gražuole, - kalbėjo jis. Man buvo taip šlykštu, kad jis taip arti manęs. - Mes iš čia išeisime gražiuoju, o jeigu sumanysi sprukti - gali tik pasvajoti apie savo vaiką.
Peilis esantis šalia mano pilvo prisispaudė arčiau manęs.
- Ar mes supratome vienas kitą? - tada jis atleido ranką nuo mano burnos.
- Nereikėjo man sustabdyti Zayn, kai jis norėjo tave surasti ir nužudyti, - su šleikštuliu tariau.
Jo lūpas paliko juokas, tačiau Louis greitai surimtėjo ir stipriai griebė man už rankos. Jis priėjo duris ir atsistojo už manęs. Prie pilvo vis dar jaučiau peilio ašmenis.
- Tik pabandyk išsiduoti, - paskutinį kartą sušnabždėjo ir pravėrė duris. Vienas vaikinas atsisuko į mus. - Jos kambaryje kažkas yra, man reikia kuo greičiau ją iš čia išgabenti.
Tas vaikinas linktelėjo ir paskui save išsivedė dar kelis vyrus. Ėjau priekyje, kol pamačiau juodą mašiną šalia namo.
- Zayn tave nužudys, - sušnabždėjau, kai priėjome automobilį.
- Žinai kiek kartų esu tai girdėjęs? - nusijuokė ir pradarė mašinos dureles. - Sėsk ir jokių scenų.
Piktu žvilgsniu nužvelgiau jį ir atsisėdau į automobilį. Jis apėjo mašiną ir netrukus atsisėdo į vairuotojo vietą. Tas kvailys užvedė mašiną ir mes pajudėjome miesto link.
- Kaip manai, kurią iš jūsų pirmąją nužudys Yaser? - linksmumas girdėjosi jo balse.
- Nesuprantu apie ką tu kalbi, - burbtelėjau. Iš vis nesuprantu, kodėl su juo kalbuosi?
- Ta, rudaplaukė nėštukė. Graži mergina.
Atsisukau išgąsčio kupinu žvilgsniu į Louis. Jis šypsojosi kvaila šypsena. Džesika? Ne, to negali būti. Tik ne ji. O Dieve.
Jaučiau kaip mano visas kūnas dreba. Ką jie jai padarė? Kur ji?
Sustojome prie kažkokio didelio pastato. Tai kažkoks klubas. Louis išlipo pirmas, o aš paskui. Jis liepė man eiti priekyje, todėl taip ir padariau. Pravėriau duris ir mano ausis pasiekė tranki muzika.
Louis stipriai sugriebė mano ranką ir kažkur vedėsi. Čia buvo taip tamsu, todėl negalėjau nieko įžvelgti. Laiptais kažkur nusileidome ir vaikščiojome tamsiais koridoriais. Sustojome prei vienų durų ir Louis jas atrakino. Nieko nespėjau pasakyti, nes buvau įstumta į tamsų kambarį. Girdėjau tik užrakinamų durų garsą. Apsižvalgiau, tačiau nieko nemačiau.
- Džesika? - paklausiau.
- Dila? - atsiliepė ji. - Čia tu. O Dieve.
Ėjau jos balso link, kol pastebėjau jos apsiašarojusias akis. Atsisėdau ant grindų šalia merginos ir stipriai ją apkabinau.
- Ar tau jie nieko nepadarė? - paklausiau, kol abi verkėme viena kitai ant pečių.
- Ne, tačiau... O Dieve, kodėl čia taip šlapia?
Ši dalis pasirašė kažkaip lengvai, todėl atsiprašau, jei gavosi nesąmonė.
