WHY ME? ( Zayn Malik )

11

*Dilos pozicija*

-Eik lauk iš čia, paleistuve tu!- suspiegė ji ir pripuolė prie manęs.

-Neaiškink man, supratai?- pakilusi nuo lovos suurzgiau.

-Kur Zayn, kale tu!- sušuko ji ir tai perpildė mano kantrybę.

-Nedrįsk manęs taip vadinti.- sugręžiau dantimis.

-Tu tokia esi!- surėkė ji ir aš neiškentusi trenkiau jai, kad ji net pargriuvo ant grindų. Susiėmiau už kumščio ir truputį jį patryniau, nes man velniškai jį skaudėjo. Po velnių, nereikėjo taip stipriai jai vožti!

-Kaip tu drįsai man trenkti!- sušuko ji pakilusi nuo grindų.

-Tylėk!- sušukau jai atgal ir ji manęs išsigando, kas man patiko, net labai.

-Zayn!- surėkė ji per visus namus.

Ilgai netrukus prie mūsų priėjo Zayn visas apsimiegojęs ir tik su apatiniais. Jis žiūrėjo tai į mane, tai į tą merginą.

-Kas čia vyksta?- paklausė pakėlęs toną kai pamatė tos merginos paraudusį skruostą.

-Ta kalė man trenkė!- suspiegė ji ir pradėjo verkšlenti, todėl aš pavarčiau akis.

-Dila, tai tavo darbas?- paklausė supykęs Zayn.

-Ji pati prisiprašė.- teisinausi, tačiau jis žiūrėjo į mane ir vos valdėsi neužrėkęs ar trenkęs. Zayn priėjo arčiau manęs ir grubiai sugriebė už riešo.

-Kokią teisę tu turi!- sušuko jis man. Aš nenuleidau akių nuo jo veido ir neketinau pasiduoti, tik ne dabar, kai manyje susikaupė tiek drąsos.

-Ką noriu, tą darau!- surėkiau jam į veidą. Net pati nustebau. Vov aš tokia drąsi. Ramiau, Dila.

-Ką pasakei?- paklausė Zayn ir arčiau prisitraukė mane prie savęs.- Tu niekuo neišskirtinė, Dila.- nusijuokė. - Tu tik dar vieną kekšė, kuri paklūsta mano tėvui.

Jo žodžiai mane įžeidė, nes nesitikėjau, kad Zayn taip pasakys. Juk vos vakar jis man meilinosi, o dabar jis visiškai kitoks. Iš inkstinkto trenkiau jam antausį ir jo veidas pasisuko į dešinę pusę. Aš nustačiau rimtą veido mimiką ir laukiau jo atsako ir nesvarbu, ar tai būtų smūgis, ar įžeidžiantys žodžiai.

-Žinai ką?- atsisukęs į mane nusijuokė Zayn.- Mano tėvas gali tave pasilikti sau. Tu nieko verta.

Giliai įkvėpiau, kad nepravirkčiau po jo pasakytų žodžių. Sukaupiau drąsą ir stengiausi negalvoti apie tik ką jo pasakytus žodžius.

-Tu toks pat kaip tavo tėvas, beširdis ir bejausmis.- pasakiau žiūrėdama jam į akis ir ištraukiau savo ranką iš jo.

Apsisukau iš kambario ir minutei atsisukau į tą merginą.

-Pasilinksminkit.- pasakiau ir paėmusi delninukę, išėjau iš kambario. Nulipau laiptais žemyn ir nuo pakabos nusikabinusi savo paltą, jį apsivilkau. Apsiaviau aukštakulnius ir nekreipdama dėmesio, kad aš tik su marškinėliais išėjau iš namų.

Iš delninukės išsitraukiau telefoną ir surinkusi taxi numerį pasakiau adresą, kurį pamačiau ant pastato.

-Šunsnukis Zayn.- sumurmėjau atsisėsdama ant asfalto. Ugh! Aš tokia tokia... Net savęs nebe suprantu!

Prie manęs privažiavo taxi, todėl pakilusi nuo asfalto įlipau į automobilį. Pasakiau vairuotojui adresą ir nusikau akis į langą. Žiūrėjau į tostančius Zayn namus ir keikiau jį mintyse. Kas ta mergina, kad jis ją gynė? Nežinau kodėl, tačiau aš pavydžiu jo. Po velnių! Aš esu kvailė, kuri jaučia simpatiją savo pagrobėjui, kuriam ant manęs nusispjaut!

-Jei dar kartą nukreipsi žvilgsnį į mano nuogas kojas, aš tave nudėsiu.- piktai suurzgiau žiūrėdama į vairuotoją per veidrodėlį. Jis akimirksniu nusisuko ir sutriko. Jis turbūt pagalvojo, kad aš esu pasileidelė. Bet koks skirtumas, juk aš tokia esu, ar netiesa?

Jis sustojo prie Yaser namų, o aš iš savo delninukės išsitraukusi padaviau jam pinigus ir nelaukusi grąžos, išlipau iš automobilio. Nukulniavau iki durų ir giliai įkvėpusi pradariau duris. Nusiaviau batus ir pasidėjau juos ant grindų.

-Yaser!- sušukau, tačiau niekas man neatsakė.- Kur, po velnių, jis yra.- murmėjau lipdama laiptais. Pradariau miegamojo duris ir pamačiau Yaser miegant su kažkokia mergina.- Kaip netikėta.- sumurmėjau ir palikau kambarį.

Nuėjusi į svečių kambarį, kritau į lovą ir užmerkiau akis...

Jums turbūt įdomu, kodėl aš grįžau pas Yaser, kai aš laisviausiai galėjau grįžti pas tėvus, pas Niall. Yra vienas atsakymas, Yaser nudėtų ne tik mane, bet ir mano artimuosius ir visus kurie man padėjo. Aš esu tokioje šūdinoje situacijoje, kad net nežinau kai išsisukti. Kaip man iš vis iš čia pasprukti, kai aš neturiu jokių pažįstamų?

Staiga suskambo mano telefonas. Pakilau nuo lovos ir išsitraukiau mobilųjį iš delninukės. Ekrane švietė nepažinomas numeris. Nedrąsiai paspaudžiau atsiliepimo mygtuką ir pridėjau telefoną sau prie ausies.

-Klausau.- nedrąsiai pasakiau.

-Dila?- pasigirdo nepažįstamas balsas.

-Taip.

-Aš tau galiu padėti grįžti namo.- pasakė nepažįstamasis ir aš susidomėjau jo pasiūlymu.