"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Pasidžiaukim šia nuostabia nuotrauka ir tuo pačiu atleiskim man. Gero skaitymo.:)))))
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Zayn pozicija*
- Kokį šūdą čia mali?! - prisiekiu, mane visi taip nervina, jog ką nors tikrai užmušiu. Kiek gi galima žaisti tuos nesveikus žaidimus su žmonių gyvenimais? - Yaser liepė kažkokiai merginai išskraidinti tavo vaiką, - tarė. - Tai viskas ką aš žinau. - Šūdas, - nusikeikiau ir ėjau link išėjimo. - O kaip aš? - išgirdau Louis balsą. Sekundei atsisukau į jį. - Tu pastipsi čia, - rūsčiai tariau. Pakaks būti gailestingam. Jie atsiims už viską, ką padarė man, Dilai bei mano sūnui. Išėjau iš to kambario ir sutikau Liam. Jis kalbėjo su kažkuo telefonu, tačiau vos pamatęs mane, greitai baigė pokalbį. - Man reikia, kad lieptum vyrams įsilaužti į oro uostų kamerų sistemas ir ieškoti juose moters su vaiku. Liam linktelėjo ir vėl pradėjo pokalbį telefonu. Iš tų nervų trenkiau iš kumščio į sieną ir nusikeikiau. Nekenčiu, kai Yaser turi ginklą prieš mane, o šį kartą jis labai svarus - mano sūnus. Prisiekiu, kai tik surasiu Yaser - užmušiu jį savomis rankomis. Jis tiek mėšlo pridergė mano gyvenime... Jau įsivaizduoju kaip į tokią naujieną reaguos Dila. Jau verčiau nutylėsiu tiesą, nei velsiu ją į šį pavojų. Geriau mirsiu aš, o ne ji. Jos gyvybė yra milijoną kartų vertingesnė nei manoji. Išėjau iš pastato ir susiraukiau. Lauke nebuvo mano mašinos. Apsižvalgiau, tačiau jos niekur nebuvo. Kas per velnias? - Kur tavo mašina? - pasigirdo Liam balsas už manęs. - Neturiu jokio supratimo, - sumurmėjau ir supanikavau. Dila. Ji buvo mašinoje. Nejaugi ji sugebėjo išsinarplioti iš antrankių ir užvedusi mašiną pabėgti? Tai neįmanoma. Liam bei mano mobilieji pradėjo skambėti vieną akimirką. Liam išsitraukė savąjį ir atsiliepė. Po kelių sekundžių aš irgi atsakiau į skambutį. - Ką gi, ką gi, - pasigirdo balsas. Stipriau suspaudžiau telefoną, esantį savo rankoje. - Ar tu bent įsivaizduoji, kokioje sumautoje situacijoje tu esi? - Zayn, jie rado moterį su vaiku. Ji greitai sės į lėktuvą. - informavo mane Liam. Nurijau susikaupusias seiles. - Ko tu nori? - rimtai paklausiau, tačiau išgirdau tik juoką. - Tavo vaikas ar Dila? Kas tau yra svarbiau, sūneli? - ir tada pokalbis buvo baigtas. Stovėjau sustingęs ir negalėjau pajudėti. Jis sumautai nugalėjo, jis viską sugriovė. Jis nori atimti viską, kas man yra svarbu, o aš dėl to nieko negaliu padaryti. - Važiuojam į oro uostą, o per tą laiką, pasistenk, kad ji neįsėstų į tą lėktuvą, - sumurmėjau. Liam linktelėjo, todėl kartu įsėdome į jo mašiną. Visą kelionę tylėjau, negalėjau prabilti. Nežinojau, kokį žaidimą jis sugalvojo, tačiau žinojai vieną - jis šį žaidimą laimi. Jis vėl pagrobė Dilą ir ... ir aš žlugęs. Aš visiškai palūžęs. Nežinau ką daryti, kaip elgtis. Pirmą kartą esu tokioje klaikioje situacijoje. Jaučiuosi taip lyg kvėpuočiau, tačiau negalėčiau įkvėpti oro. Dabar aš esu visiškoje jo valioje. Po dar keliolikos minučių mes jau buvome oro uoste. Išlipau iš automobilio ir sekiau Liam iš paskos. Jausčiausi toks pasimetęs, nežinojau ką daryti. - Ji yra nuvesta į apsauginių kambarėlį, mat ji prilygtinai prašėsi į lėktuvą, - paaiškino Liam. Nuėjome iki apsauginio kambarėlio ir aš pravėriau jį. Ant kėdės, nugara į mane, sėdėjo jauna mergina. Vos ji išgirdo, kad durys prasivėrė, ji atsisuko į mane. Ji prie krūtinės laikė kažką. Man kvapą užgniaužė. - Zayn? - mergina prabilo. - Aš nenorėjau, tikrai. Jis man liepė taip pasielgi, nes- Nutraukiau ją rankos mostu. Nenorėjau, kad ji kalbėtų, man vis vien nerūpėjo. Pasilenkiau, o mergina pagaliau parodė mažylį. Nusišypsojau, kai jis sučepsėjo. Nieko didingesnio nesu matęs. Ištiesiau rankas ir paėmiau savo vaiką ant rankų. Jis buvo toks mažytis, kad net paskendo mano rankose. Jo mažos akytės prasivėrė ir žvelgė į mane. Šypsena nepaliko mano veido ir dėl to nieko negalėjau padaryti. Aš jį besąlygiškai įsimylėjau. O kaipgi negalėčiau? Jis mano meilės vaisius. Mano pasaulis. - Turime pranešti Dilai, - nudžiugo šalia esantis Liam. Mano nuotaika iš karto pasikeitė. Atsisukau į jį. - Ji... - negalėjau to ištarti, - ją pagrobė.
