WHY ME? ( Zayn Malik )

25

*Zayn pozicija*

- Šūdas! Šūdas! Šūdas! - Keikiausi ir vaikščiojau aplink kambarį, kol Liam mane stebėjo.

- To ir reikėjo tikėtis, - sumurmėjo jis ir atsiduso.

- Ar tu tikrai bandei ją perkalbėti išeiti iš darbo? - Paklausiau atsisukęs į Liam.

- Taip, tačiau jai tai buvo nė motais, - tarė Liam.

- Ką man dabar daryti? Kaip po velnių ją apsaugoti?! - Mano kantrybė seko, nes viskas slydo iš po kojų.

- Nežinau, Zayn. Jis žino, kad Dila tau rūpi, - tarė jis.

- Tai ką man daryti? Imituoti, kad ji man nerūpi?! - Sušukau ir nuspyriau kėdę, kuri buvo netoliese.

- Žinai, gal tai visai nebloga idėja, - susimąstė Liam.

- Tu rimtai manai, kad tai pasiteisins? - Sumurmėjau ir atsisėdau ant fotelio.

- Mes neturime pasirinkimo. Jei nepabandysim, nesužinosim, - sumurmėjo Liam.

- Tu teisus, taip ar taip mes neturime kito pasirinkimo.

VISĄ VAKARĄ KLUBE IGNORAVAU DILĄ, nors man tai buvo be galo sunku. Kai ji į mane nežiūrėdavo, visas mano dėmesys buvo sutelktas į ją. Atrodo, jog ji mane kažkaip užbūrė. Po velnių, ką aš sau galvojau preiš mėnesį ją išsivežęs į tą motelį? Gal dabar jai netektų būti pavojuje, nors ji to ir nežino. Dila pakėlė akis į mane, todėl aš vėl į ją nežiūrėjau. Kodėl ji man taip rūpi?

Po incidento šokių aikštelėje greitai išbėgau iš klubo ir susiėmiau už galvos. Man taip norėjosi pamokyti tą vaikiną, bet... Aš negalėjau į save atkreipti dėmesio. Žvilgtelėjau į telefoną, kuris rodė jau apie keturias ryto, todėl Dilos darbo valandos baigėsi. Stebėjau už kampo, kai ji išėjo iš klubo. Kad ir ką darytų, ji mane žavi... O aš jai nerūpiu, ji manęs nekenčia...

Ėjau link savo mašinos, kol mano telefonas nesuskambėjo. Pažvelgiau į ekraną, kuriame švytėjo nežinomas numeris. Suraukiau antakius ir paspaudžiau atsiliepimo mygtuką.

- Klausau, - tariau ir pradariau mašinos dureles.

- Kad ir ką darytum, aš žinau, kad ji tau rūpi, - pasigirdo balsas laido gale.

- Yaser, - su urzgiau.

- Ji graži, tiesa? - Sušnabždėjo jis ir aš stipriau suspaudžiau kumščius.

- Jeigu tu jai ką nors padarysi, aš tave už mušiu!

- Jau turėjai progą, sūnau, tačiau buvai per silpnas, kad tai padarytum, - nusijuokė jis ir aš iš tų nervų stipriai trenkiau iš kumščio į mašinos dureles. - Beje, Dila tokia rami, kai miega.

- Tu pas ją? - Nerimas apėmė mano kūną.

- Žinai, kai miega ji retkarčiais suraukia nosį. Ji tokia miela, - sušnabždėjo jis.

- Tik pabandyk paliest ją ir... - nespėjau pabaigti sakinio, nes Yaser padėjo ragelį. - Šūdas, - nusikeikiau ir įsėdau į savo automobilį.

Nuspaudžiau greičio pedalą ir nurūkau iki Dilos bendrabučio. Vos už penkių minučių jau buvau vietoje. Išlipau iš mašinos ir bėgau iki jos buto. Jeigu Yaser nors pirštu ją prilietė, aš jį užmušiu. Priėjau jos buto duris ir palenkiau rankeną. Durys buvo atrakintos, kas kėlė man baimę. Uždariau duris po savęs ir ėjau link miegamojo. Tarpduryje stovinčią pamačiau Dilą. Ji pamačiusi mane nustebo ir išsigando.

- Zayn, ką čia veik... - ji nespėjo pabaigti sakyti ką pradėjo, nes aš pribėgau prie jos ir apsikabinau.

- Ačiū Dievui, tau viskas gerai, - sušnabždėjau kol ji stovėjo ir nejudėjo mano glėbyje. Užmerkiau akis ir dar stipriau suspaudžiau ją savo glėbyje.