WHY ME? ( Zayn Malik )

45

*Dilos pozicija*

Su Mia peržengėme namų slenkstį su maišais pilnais pirkinių. Abi nusijuokėme prisiminusios juokelį su pardavėju. Mia bandė su juo flirtuoti, bet pasirodo jis buvo gėjus. Likimo ironija.

- Žinai, jei tu būtu su juo flirtavusi, jis nebūtų pasakęs, jog yra gėjus, - nusijuokė Mia ir aš kartu su ja. Atėjusios į svetainę numetėme krepšius ant grindų ir tik tada pastebėjau, jog ant sofos sėdi Harry su Zayn ir keistai į mane bei Mia žiūri.

- Kur, po velnių, buvai?! - Regis, Zayn tikrai įniršęs. Pavarčiau akis.

- Išvažiavus, - truktelėjau pečiais ir girdėjau Mios kikenimą, kuris baigėsi, kai Zayn atsisuko į ją žudančiu žvilgsniu.

- Nežaisk su manimi, Dila! - Suriaumojo jis ir priėjo arčiau manęs.

- Leisk tau priminti, - nepasidaviau jam, - tai tu su manimi žaidi.

Žinau, kad mes pradedame dramą prie Harry bei Mios, tačiau man tai nerūpėjo, manau kaip ir Zayn.

- Aš niekada su tavimi nežaidžiau, - teisinosi jis, tačiau jo balso tonas vis vien išliko toks pat grėsmingas.

- Koks skirtumas, - vėl pavarčiau akis ir nuėjau nuo jo. - Mia, ar padėsi nunešti krepšius į mano kambarį?

Paėmiau kelis krepšius, kaip ir Mia, ir nuėjome prie laiptų.

- Neatsuk man nugaros, kai su tavim kalbu, - priėjo prie mūsų Zayn ir sutrukdė lipti laiptais. Vėl pavarčiau akis.

- Nesi pasaulio bamba, todėl užsičiaupk. Ir taip buvo sunki diena, o dar tavo burbėjimas, - atsidusau ir mačiau kaip tai jį nervina.

- Tu žaidi su ugnimi, Dila, - suurzgė jis.

- Puiku, gal man reikia atsinešti zefyrų? - Šyptelėjau ir nelaukusi jo atsikirtimo užlipau laiptais aukštyn į kambarį.

Mia po savęs uždarė duris ir pradėjo kvatoti.

- O Dieve, Dila, - nenustojo juokusis.

- Jis tikra rakštis subinėje, - sumurmėjau ir padėjau krepšius ant lovos.

- Nemaniau, jog jis taip reaguos, dėl to, kad išvykom, - ji užšoko ant lovos ir įsitaisė joje, kol aš tikrinau, ką mes nusipirkome.

- Manau jam labiau rūpėjo jo mašina, o ne aš, - tariau ir ištraukiau maišelį su apatiniais, kurį primygtinai man įpiršo Mia. - Aš vis dar negaliu patikėti, jog ruošiuosi tai daryti.

- Tai bus lyg atsiprašymas dėl šio ginčo, - truktelėjo pečiais.

- Labai jau geras atsiprašymas, - sumurmėjau ir padėjau maišelį ant lovos šalia kitų.

- Na, eik ruoštis, - paragino mane Mia ir griebusi už maišelio pašoko iš lovos ir nutempė mane į vonią. - Pasistenk greitai.

Atsidusau ir paklusau jos nurodymams. Vos ji išėjo iš vonios, pasilenkiau link maišelio ir pradariau jį. Aiktelėjau pamačiusi kokius apatinius ji man nupirko. Giliai įkvėpiau ir raminau save. Viskas gerai. Nusimečiau visus rūbus nuo savo kūno ir apsivilkau tuos apatinius bei liemenėlę. Jie puikiai derėjo ant mano kūno ir galiu teigti, jog atrodė pakankamai santūriai, neatrodžiau kaip pigi kekšė. Tada apsimoviau kelnes bei paprastą palaidinę ir išėjau iš vonios. Ant lovos sėdėjo Mia su keista šypsena ant veido.

- Tylėk, nieko nesakyk, - burbtelėjau ir ji dar labiau išsišiepė. - Geriau eime žemyn.

Ji linktelėjo ir kartu palikome kambarį bei nusileidome laiptais žemyn. Prie durų stovėjo Harry, kuris jau ketino išvykti, o šalia jo Zayn. Vos mums nusileidus laiptais jų žvilgsniai nukrypo į mus.

- Jau išvyksti? - Paklausiau jo ir taip akivaizdaus klausymo.

- Na, taip, - šyptelėjo jis. Mia atsisuko į mane ir tada jos žvilgsnis nukrypo į Harry. Jau žinau, ką ji sumanė.

- Ei, gal norėtum kur nuvykti kartu? Mums dar neteko susipažinti, - nusišypsojo Mia.

- Nežinau, jau vėlus vakaras, - sumurmėjo jis.

- Nebūk mižnius, - nusijuokė Mia ir priėjusi įsikabino Harriui į parankę. - Adiós amigos! - Žaismingai šūktelėjo Mia ir išsitempė Harry iš namo.

Nusijuokiau iš jos drąsumo. Ji visada buvo tokia pozityvi. Mano kikenimas baigėsi, kai mano ir Zayn žvilgsniai susitiko. Vaidinau supykusią ir tiesiog palikau jį prie durų. Grįžau į miegamąjį ir jau ketinau vykdyti savo planą, tačiau kambario durys prasivėrė. Pasukau galvą link jų ir pamačiau Zayn. Jis praėjo pro mane iki spintos ir ją pravėrė. Iš jos išsitraukė pagalvę bei antklodę. Suraukiau antakius ir stebėjau jį.

- Kur eini? - Paklausiau.

- Kadangi svečių kambaryje apsistojo tavo draugė, tai man nelieka kito gulto apart sofos, - niūriai sumurmėjo ir paliko kambarį.

Nežinojau bei nespėjau ko nors pasakyti. Jis kaip dūmas atsirado kambaryje, taip ir išnyko. Vadinasi, jis tikrai įpykęs. Mąsčiau ar nueiti pas jį, tačiau pasirinkau lengvesnį bei palankesnį būdą - pasilikti savo kambaryje. Juk jis nenori manęs matyti, tai kodėl aš turiu jam lįsti į akis?

Nusirengiau iki apatinių ir susiraukusi atsiguliau į lovą.

Varčiausi lovoje jau apie kokį pusvalandį, tačiau niekaip negalėjau užmigti. Jaučiuosi šiek tiek kalta, jog Zayn ant manęs pyksta ir gailiuosi, jog su juo taip nemandagiai kalbėjau. Manau jis dabar net akyse manęs nenori matyti, tačiau reikia jo atsiprašyti.

Atsidusau ir pakilau iš lovos. Nuėjau prie spintos ir pravėriau ją. Čia buvo gražiai pakabinti Zayn marškiniai. Paėmiau vienus ir apsimovusi užsisagsčiau kelias sagas. Tyliai priėjau prie kambario durų ir pravėriau jas. Išėjau iš kambario ir lėtais žingsniais lipau laiptais žemyn. Jais nulipusi pasukau galvą link svetainės ir pastebėjau kūną gulint ant sofos. Ant pirštų galiukų nuėjau prie sofos ir žvilgtelėjau į ramiai gulintį Zayn kūną. Pakrypau į priekį link jo ir pirštais priliečiau jo veidą. Jis suraukė savo nosį, tačiau nepabudo. Dar kartą pirštu perbraukiau per jo veidą ir Zayn stipriai griebęs man už rankos parvertė ant sofos. Išsigandau nuo tokio staigaus veiksmo.

- Po velnių, Dila! - Susierzino Zayn pamatęs mano veidą. - Maniau, kad čia ne tu. Kodėl tu ne lovoje?

- Nes norėjau pamtyti tave, - taip, Dila, pamatyti jį vidury nakties. Nuostabu.

- Vidury nakties? - Kilstelėjo antakį Zayn.

- Neradėk, - sumurmėjau ir jis sukikeno.

- Ko nori, Dila? - Mano protas man kartojo, kad atsiprašyti jo, tačiau šią akimirką mano protas atsiribojo nuo šio pasaulio.

- Tavęs, - sušnabždėjau ir suliečiau mūsų lūpas.