"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Lengvai atsidusau ir užsisegiau pakabutį. Paleidau jį ir jis lengvai nusileido mano kaklu. Pakilau nuo kėdės ir žvilgtelėjau į savo atvaizdą veidrodyje. Atrodžiau ganėtinai gražiai.
Išgirdau, jog prasidarė kambario durys, todėl pasukau galvą link jų. Čia jau stovėjo Zayn, apsirengęs kostiumą.
- Atrodai nepriekaištingai, - nusišypsojau ir artėjau jo link.
- Nė kiek neprilygstu tau, - sušnabždėjo ir apsikabino mane per liemenį.
- Ak, vos nepamiršau! - Atsitraukiau nuo vaikino ir priėjusi prie lovos pasiėmiau delninukę. Mikliai iš jos ištraukiau mobilųjį. Priėjau prie Zayn ir atkišau jam telefoną. - Mia atsiuntė.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Zayn kelias sekundes užsižiopsojo, kol galiausiai atsipeikėjo.
- Jie atrodo laimingi, - paprastai tarė.
- Kurgi nebus, - tariau. - Jie juk Paryžiuje.
- Gal nevykstam? - Greitai paklausė Zayn.
- Mes apie tai jau kalbėjom, - pavarčiau akis.
- Juk-
- Nieko nenoriu girdėti, - tariau.
~*~
*Zayn pozicija*
Sustojus prie reikiamo pastato išlipau iš mašinos. Jau ketinau prieiti prie jos durelių ir jas praverti, tačiau Dila tai padarė pirmiau.
- Ar negalėjau palaukti? - Piktai tariau.
- Neaiškink, - mes vėl eilinį kartą susiginčijome. Visą laiką iki šios vietos mes be perstojo ginčijomės apie šias vestuves. Vis bandžiau ją atkalbėti, kad čia nevyktume, tačiau ji manęs neklausė.
Atkišau merginai parankę ir ji nenoromis į ją įsikabino. Priėję duris pasisveikinome su patarnautoju ir įėjome į vidų. Čia nebuvo daug žmonių, tačiau nė vieno iš jų nepažinojau, kas mane nervino. Dila visą laiką buvo susiraukusi.
- Nusišypsok, - sušnabždėjau jai į ausį.
Turbūt ji praleido šiuos žodžius pro ausis, nes ant jos veido kaip nebuvo šypsenos, taip ir nėra. Jau norėjau žiotis ir dar ką nors pasakyti, tačiau prie mūsų priėjo Dilos mama bei Bilis. Dila pagaliau nusišypsojo.
- Dila, mieloji, atrodai nuostabiai! - Dilos mama apsikabino dukterį.
- Tu taip pat, - atsitraukusi tarė Dila.
- O, Zayn, - atsisuko ponia Donson. - Kostiumas tau labai tinka.
- Dėkoju, - atsakiau ir toliau nejaukiai stovėjau šalia Dilos, kol ji kalbėjo su mama apie bereikšmius dalykus.
Mindžikavau iš vienos vietos į kitą, kol mano dėmesį patraukė jaunieji. Iš karto atpažinau Niall iš jo blondiniškų plaukų. Jis ėjo kartu su Klara, kuri buvo jam įsitvėrusi į parankę.
Išgirdę tą įkyrią bei nuobodžią vestuvių melodiją supratome, jog ceremonija prasideda. Atsitraukėme į šoną ir viską stebėjome iš šalies. Prisipažįstu, vos neužmigau. Man niekada nerūpėjo toks dalykas kaip vedybos, tačiau dėl Dilos esu pasiruošęs tai pakeisti. Dila visą laiką neatitraukė akių nuo jaunųjų, o ceremonijos pabaigoje apsiašarojo.
- Kaip gražu, - sumurmėjo ji, kai jaunieji pasibučiavo.
Ceremonijai pasibaigus įsivaizdavau, jog šios vestuvės mano bei Dilos. Po velnių, kaip noriu ją vesti...
- Eime jų pasveikinti? - Atsisukusi paklausė mergina.
Linktelėjau ir kartu ėjome link jaunųjų, kuriuos jau sveikino kiti svečiai.
- Labai jus sveikinu. Didžiausios sėkmės, - šypsodamasi kalbėjo Dila. Vis neatitraukiau akių nuo Niall, kuris stebėjo Dilą. Mergina apsikabino Klarą, o po to Niall. Dila atsisuko į mane ir paragino taip pat juos pasveikinti. Atsidusau supratęs, jog nepraslysiu.
- Sveikinu, - sumurmėjau.
- Ačiū, - šyptelėjo Klara.
Tada jie atsitraukė nuo mūsų ir ėjo šokti jaunųjų šokio. Atsidusau iš nuobodulio. Dila tai pastebėjusi atsisuko į mane.
- Zayn, neatrodyk taip, lyg tave čia būčiau per prievartą atitempusi, - burbtelėjo.
- Bet taip ir yra, mažute, - žvelgiau merginai į akis.
- Tipinis Zayn, - pavartė akis ir sukryžiavusi rankas ties krūtine žvelgė į jaunuosius bei prie jų prisijungusius svečius šokių aikštelėje.
Pamyniau savo principus ir čiupau Dilai už rankos. Ji sutriko, tačiau nesipriešino man. Nuvedžiau mus į šokių aikštelę. Atsistojau prieš Dilą ir apglėbiau jos liemenį.
- Taigi, Zayn šoka, - pagaliau nusišypsojo.
- Ne pirmą kartą ir tik dėl tavęs, - sušnabždėjau, kad kiti negirdėtų apie ką kalbame.
- Jaučiuosi ypatinga, - nusijuokia Dila ir priglaudžia galvą man prie krūtinės.
- Tokia ir esi, - šypteliu. Priglaudžiu skruostą merginai prie galvos ir užmerkiu akis.
Kaip man pasisekė, jog mane pamilo tokia mergina kaip Dila. Net neįsivaizduoju, koks dabar būtų mano gyvenimas be jos. Kaip gera, kai glėbyje laikai žmogų, kuris tau atstoja pasaulį, tačiau tuo pačiu ir baisu.
Pramerkiu akis ir išvystu Niall. Jis jau baigė šokti su Klara ir dabar gėrė šampano taurę. Kodėl jis, po velnių, žiūri į mus? Gal jis neturi ką veikti?
Dila šiek tiek atsitraukė nuo manęs.
- Man bloga, - sumurmėjo mergina.
- Gal tau ko reikia? - Išsigandęs paklausiau.
- Man reikia į tualetą, - tarė. Griebiau merginai už rankos ir išsivedžiau iš šokių aikštelės. Greitai radęs tualetą, pradariau jo duris ir pirma praleidau merginą. Dila akimirksniu nuskuodė prie klozeto ir pasilenkusi vėmė. Priėjęs, sugriebiau merginos plaukus.
Dilai sustojus vemti, mergina pakilo ir nusišluostė burną bei atsisuko į mane.
- Tai taip šlykštu, - sumurmėjo ji.
- Tai natūralu, - sumurmėjau.
- Nesu vaikas, žinau kas būna nėštumo metu, - pavartė akis ir praėjo pro mane iki kriauklės.
Apsisukau link merginos ir priartėjau jos link. Ji plovėsi rankas ir žvalgėsi.
- Nematei mano delninukės? - Atsisukusi paklausė.
- Ne, - trumpai atsakiau.
- Turbūt palikau ją mašinoje, - burbtelėjo. - Gal galėtum ją atnešti?
- Gerai, - linktelėjau ir išėjau iš tualeto.
Praėjau pro visus svečius, kol galiausiai atsidūriau lauke. Buvo gera įkvėpti oro, nes tas tankus vestuvių kvapas dusino mane. Priėjau mašiną ir atrakinęs pradariau priekines dureles. Ant sėdynės ilsėjosi Dilos delninukė. Čiupau už jos ir akimirksniu grįžau į pastatą. Priėjau tualeto duris ir pradariau jas. Čia stovėjo Dila bei Niall?
