WHY ME? ( Zayn Malik )

27

*Zayn pozicija*

Dila prisiglaudė prie mano krūtinės. Sutrikau nuo tokio jos poelgio, nes visiškai šito nesitikėjau, tačiau atsakiau į jos apkabinimą. Iš lėto padėjau savo rankas merginai ant nugaros ir atsargiai glosčiau. Mergina sudrebėjo mano glėbyje. Nežinojau, ar tai dėl šalčio, ar dėl manęs, kad esu taip arti jos?

Dila sukrutėjo mano glėbyje ir atsitraukė. Žiūrėjome vienas kitam į akis ir tylėjome. Giliai atsidusau ir jau norėjau prabilti, tačiau Dila padarė tai pirma:

- Aš pabandysiu.

- Ką? - Sutrikau.

- Aš pabandysiu viską pamiršti, - tyliai pratarė ir užmerkė akis. - Bet tu man turi kai ką prižadėti, Zayn.

- Aš prižadu, kad ir kokia tavo sąlyga būtų, - greitai sumaliau ir merginos lūpų kampučiai pakilo.

- Niekada manęs neįskaudink, niekada, - atmerkė akis.

- Prižadu, - linktelėjau ir stebėjau jos žydras akis. - Aš prižadu, jog tu būsi laiminga.

Mergina nusišypsojo ir lengvai atsiduso. Atsitraukiau nuo automobilio kapoto, kad Dila galėtų nuo jo nulipti. Ji taip ir padarė ir sekė man iš paskos į automobilį. Pradariau jai dureles ir ji įlipo į mašiną. Apėjau automobilį ir pats į jį įsėdau.

- Kaip manai, ar Yaser greitai mus ras? - Paklausė Dila žiūrėdama į tolį.

- Manau, kad Liam juo jau pasirūpino, - atsidusau ir užvedžiau mašiną.

Išvažiavau iš šios vietos ir pradėjau važiuoti greitkeliu. Kartkartėmis žvilgtelėdavau į Dilą, tačiau ji apie kažką mąstė, todėl nenorėjau jai trukdyti. Pastebėjau ženklą, jog už keliolikos metrų yra degalinė, todėl nieko nelaukęs pasukau link jos.

- Ko mums čia? - Sutriko Dila lyg atsipeikėjusi iš transo.

- Manau reiktų nusipirkti ko nors valgomo, - menkai šyptelėjau ir išlipau iš automobilio. Ėjau į degalinę, kurioje taip pat buvo nedidukė parduotuvė. Vos man užėjus, mane nužvelgė kažkokia mergina raudonais plaukais. Nusukau nuo jos žvilgsnį ir ieškojau ko nors valgomo.

- Gal jums kuo nors padėti? - Pasigirdo balsas už manęs. Apsisukau ir išvydau tą pačią merginą. Ji stovėjo ir suko savo plaukų sruogą aplink pirštą.

- Ne, dėkui, - sumurmėjau ir nusisukau nuo jos, tačiau ji pasirėmė į lentyną man iš šono.

- Ar tikrai? - Sumurmėjo ji ir aš nusijuokiau.

- Atsto... - nebaigiau sakyti, nes buvau pertrauktas.

- Ar kas nutiko? - Pasiteiravo Dila. Iš kur, po velnių, ji čia atsirado?

- Kas tu tokia? - Sucypė ta raudonplaukė.

- Klientė? - Pakėlė antakį Dila ir pastebėjau, jog ji susierzino? Kas jai vyksta?

- Taip, žinoma, - sumurmėjo raudonplaukė ir nuėjo prie kasos. Atsisukau į Dilą ir nusišypsojau.

- Kodėl nepalaukei manęs mašinoje?

- Tu per ilgai užtrukai, - sumurmėjo ir nuėjo toliau nuo manęs. Ėjau paskui ją, kol galiausiai sustojome alkoholinių gėrimų skyriuje.

- Ko mums či... - nutilau pamatęs, jog Dila griebė į rankas degtinės butelį. - Kam tau jis?

- Naudosiu vietoj vandens, - nusišypsojo ir apėjo mane. Ji tikrai susierzinusi, tik kokia to priežąstis?

Ėjau paskui Dilą iki kasos, bet praėjau pro ją. Žinau, kad ji neturi pinigų.