"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
Atsitraukėme ir žvelgėme vienas kitam į akis. Zayn nykščiu nuvalė drėgną mano skruostą. Šyptelėjau ir prislinkau arčiau jo. Zayn išskleidė rankas, todėl puoliau jam į glėbį.
- Aš tave taip pat be proto myliu, - sušnabždėjo jis. - Tačiau... aš noriu, kad man viską papasakotum. Noriu sužinoti, kas yra tas Louis ir kas nutiko Dubline.
Šiek tiek atsitraukiau nuo jo. Jis žiūrėjo į mane savo budriomis akimis. Nusukau žvilgsnį nuo jo. Nenoriu to prisiminti, tačiau teks, nes antraip Zayn nepaliks manęs ramybėje su tuo reikalu.
- Louis... Su juo susipažinau Dubline, - trumpam nutilau ir vėl pasižiūrėjau į Zayn. - Jis pasirodė visai mielas vaikinas, tik per daug įkyrus.
- Kaip suprasti įkyrus? - Paklausė Zayn. Pastebėjau, jog jis bando išlikti ramus, tačiau tai jam nesiseka.
- Na... jis ilgą laiką laukdavo manęs kavinėje, kurioje dirbau. Beje, vieną kartą sekė mane iki pat namų, tačiau jį aprėkiau ir jis paliko mane ramybėje.
- Kuo tas Louis susijęs su Yaser? - Vėl paklausė Zayn.
- Louis mane pagrobė, - trumpai atsakiau. Zayn suspaudė kumščius ir nusikeikė.
- Jis tave sumautai pagrobė?! Kalės vaikas, - Zayn pakilo iš lovos ir pradėjo vaikščioti po kambarį. Staiga jis sustojo ir užsižiūrėjo į mane. - Ar jis nuskriaudė tave?
- Jis man trenkė, - prisipažinau ir nuleidau galvą.
- Surasiu jį ir užmušiu, - murmėjo Zayn sau panosėje.
- Ne, nereikia, - pakilau nuo lovos, tačiau Zayn nekreipė į mane dėmesio. Jis išsitraukė telefoną ir kažką jame sumaigęs, pridėjo jį sau prie ausies.
- Liam, man reikia, jog rastum tokį vaikiną, vardu Louis, - jis trumpam nutilo. - Man neįdomu kaip, tiesiog rask jį. Aš atvažiuoju.
Baigęs pokalbį Zayn nė nežvilgtelėjo į mane. Jis priėjo prie durų ir jau norėjo išeiti, tačiau griebiau jam už rankos. Jis atsisuko į mane ir piktai žvilgtelėjo.
- Ne dabar, Dila. Turiu reikalų, - greitai tarė.
- Tu niekur neisi, - rimtai tariau ir paleidau jo ranką. Aš jam išsipasakoju, o jis nori mane palikti vieną? Na jau ne.
- Dila, tas šunsnukis drįso prieš tave pakelti ranką, - burbtelėjo Zayn.
- Tu taip pat esi taip daręs, - žodžiai patys paliko mano burną prieš suvokiant jų prasmę. Zayn veidas iš supykusio kaip mat pasikeitė į nuliūdusį.
- Tu teisi, aš taip pat šunsnukis, - sumurmėjo ir apsisuko link durų. Mano refleksai suveikė ir man pavyko prie durų atsidurti greičiau nei jam. Nuo bėgimo man suskaudo kulkšnį, tačiau numojau ranka į tą skausmą. Užstojau jam kelią ir įrėmiau rankas į jo krūtinę.
