WHY ME? ( Zayn Malik )

13

*Dilos pozicija*

-Bet tai susiję su manimi, aš privalau žinoti! - sušukau.

-Nelaidyk gerklės, nes atsidursi ten, iš kur pabėgai. - ramiai pasakė Liam ir aš užsičiaupiau.

-Liam! - subarė jį Džesika.

-Ką? Ji mane sunervino! - tesinosi jis, o aš stovėjau nuleidusi galvą ir užčiaupusi burną, nes tikrai nenorėjau grįžti į tą vietą.

-Nesijaudink, Dila, tu ten negrįši. - pasakė Džesika ir norėjo prieiti prie manęs, tačiau aš atsitraukiau.

-Kada grįšiu namo?- paklausiau pakėlusi savo akis į merginą.

-Dar ne laikas. - atsiduso ji. Žinau, kad maniau, jog reikia palaukti iki kol galėsiu vykti pas tėvus, tačiau po tokio Liam pareiškimo aš noriu kuo greičiau iš čia neždintis.

-Aš nenoriu būti su jumis, man reikai namo. - suverkšlenau.

-Dila, nebūk mažas vaikas. Po keletos dienų galėsi vykti namo. - pavartė akis Liam.

Nieko nebe atsakiusi užlipau laiptais į savo kambarį ir jame užsidariau. Aš privalau iš čia išsinešdinti. Nežinau kaip reaguos tėvai vėl mane sutikę, tačiau tikiuosi, kad gerai. Ką jiems reikės sakyti?

Nesvarbu. Pradariau langą ir apsižvalgiau. Jei šokčiau, manau, jog nesusilaužičiau kojų, nors gal... Po velniais, nebūk mažvaike, Dila! Subariau save ir įgijusi drąsos perkėliau vieną koją per langą. Sekundei sudvejojau, tačiau nėra kelio atgal. Aš noriu pabėgti iš šio pragaro, nebenoriu grįžti nei pas Zayn, nei pas Yaser. Aš jų abiejų nekenčiau ir to niekas nepakeis. Nežinau ką yra surezgę Džesika su Liam, tačiau jie man pasitikėjimo neteikia. Perkėliau ir kitą koją per langą. Iš tiesų bijojau šokti, tačiau norėjau laisvės. Norėjau vėl gyventi normalų gyvenimą, vėl turėti paprastą vaikiną... Niall... Mano mintys vis krypsta į jį. Aš jį myliu, tačiau ar jis jaučia man tą patį. Gal jis jau turi kitą merginą? Vis gi aš apie metus esu dingusi...

Užmerkiau akis ir giliai įkvėpiau.

- Aš tai padarysiu, - drąsinau save, tačiau tai nenuėmė jaudulio, kurį jaučiau visame kūne. Pasispyriau ir šokau. Jau maniau, kad mirsiu, tačiau smūgis nebuvo toks stiprus. Bent taip maniau, kol nereikėjo atsikelti. Atrodo, jog visi kaulai būtų lūžę. Šiaip ne taip pakilkau nuo minkštos žolės ir pradėjau eiti kažkokia gatve. Gerai bent tai, kad Džesika su Liam gyveno vos už kelių kvartalų nuo mano namų.

Šlubuodama ėjau ir mąsčiau ką reiktų sakyti savo tėvams... Ar jie bent jau ieškojo manęs? Manau, kad taip, juk aš buvau jų vienturtė dukra. Jų Dila. Ėjau gatve ir man pradėjo suktis galva. Taiturbūt nuo smūgio kai šokau pro langą. Užsiėmiau už galvos, tačiau nenustojau eiti. Aš jau jaučiu laisvės kvapą.

Pastebėjau pažįstamą kiemą ir sustojau. Žolė buvo šviežiai nupjauta ir link paradinių durų vedė takelis, kuris buvo išklotas plitelėmis. Dar dabar prisimenu, kai juo važinėjau dviračiu ir kaip dėl to mane bardavo mama. Nejučia nusišypsojau ir lėtais žingsniais nuėjau iki durų. Vos jas pamačiusi pradėjau dvejoti. Kas jeigu jie manęs neatpažins?

Pasibeldžiau ir girdėjau žingsnius link durų. Jos prasivėrė ir pamačiau savo mamą.

- Dila? - ji pažiūrėjo į mane sutrikusi ir aš nieko nelaukusi puoliau į jos glėbį.

- Brangioji, - verkė ji ir glostė mano nugarą, - jau manėm, kad tu mirusi.

- Man viskas gerai. - tariau ir bandžiau nusišypsoti, kol mama vedėsi mane į vidų. - Mama, kur tėtis? - paklausiau.

- Brangioji, jis... jis... - mykčiojo mama.

- Mama, kas jam nutiko? - paklausiau ir galvojau apie blogiausią.

- Jis iš sielvarto mirė, bragioji, - pasakė ji ir aš parklupusi ant grindų pradėjau verkti. Aš netekau savo tėvo. Dėl visko kaltas Zayn. Aš dabar norėčiau jį nužudyti.

- Dila, mieloji, kur tu buvai pradingusi? Ar tu įsivaizduoju kaip mes dėl tavęs jaudinomės? - paklausė mano mama ir aš pakėliau savo akis į ją. Jos veide atsispindėjo liūdesys ir aš žinau, kad ji niekada nebesišypsos. Ji prarado savo gyvenimo meilę.

- Mama, aš buvau pagrobta, - pasakiau ir ji užsidengė burną delnu.

- Brangioji, ką jie tau darė? - paklausė ji ir delnu palietė mano skruostą.

- Mama, skambink policijai, - paliepiau jai ir ji atsistojusi pasiėmė telefoną ir pradėjo kalbėti su policijos pareigūnu. Aš įskūsiu Zayn, aš padarysiu tai. Per jį aš netekau tėvo, viskas tik per jį. Per Zayn mano mama bus nelaiminga visą savo gyvenimą.

- Jie jau važiuoja, - pasakė mama ir apsikabino mane.

Po keletos minučių pareigūnai jau buvo mano namuose ir klausinėjo bereikšmių klausimų, kol atėjo pats svarbiausias.

- Galbūt žinai kas galėjo tave pagrobti? - paklausė pareigūnas.

- Taip, - tariau, - tai Zayn, Zayn Malik.