WHY ME? ( Zayn Malik )

99

*Zayn pozicija*

Ryte, kaip ir tikėjausi, man velniškai skaudėjo galvą. Sunkiai reagavau į aplinką, tačiau vieną dalyką labai gerai suvokiau - aš gulėjau lovoje. Ne vienas. Nuo šios minties pašokau iš lovos ir nužvelgiau savo sugulovę, kuri gulėjo pusnuogė ir dar apsikabinusi jau tuščią viskio butelį.
Akimis perbėgau per merginos veidą ir supratau, jog tai Mia. Nusipurčiau. Kaip ji čia atsidūrė? Kodėl ji pusnuogė? Nieko neprisimenu. Ar čia neturėtų būti Harry?
Susiėmiau už galvos ir sunkiai atsidusau. 
Ką aš darau? Kodėl viską apsunkinu ir geriu? Ir kodėl sumautai Mia pusnuogė? Rankomis perbėgau per savo aprangą, tačiau nusiraminau, nes, mano laimei, aš buvau apsirengęs.
Vėl pažiūrėjau į lovą. Mia pramerkė akis ir pašoko iš lovos. Nesistebiu, Mia, aš elgiausi taip pat.
- Kas čia buvo? - paklaikusiu balsu sucypė. Susiraukiau nuo gaižaus garso. Ji pasiėmė antklodę ir prisidengė savo kūną.
- Nieko neprisimenu, Mia, - sušnabždėjau ir lėtai pakilau iš lovos. Jaučiau smarvę, sklindančią nuo mūsų, dėl ko mano nosis susiraukė.
- O Dieve, - užsidengė burną delnu, - nejaugi, - merginos balsas lūžinėjo, - nejaugi mes... pasimylėjome? To negali būti. Ne, o Dieve, aš tokia šlykšti...
- Nieko nebuvo, Mia, - patikinau merginą, nors nebuvau tuo užtikrintas. Mes pabudome kartu, ji buvo pusnuogė, bet aš buvau apsirengęs. O tai gerai, ar ne?
- Kodėl tu toks užtikrintas? - sušniurkštė nosimi. - Aš buvau girta, išsiskyriau su Harry ir dar permiegojau su tavimi. Aš paleistuvė. 
Nenorėjau girdėti jos žodžių, nenorėjau nieko girdėti.
Atsisukau į Mią ir piktai priėjau prie jos.
- Tarp mūsų nieko nebuvo, aišku? Nenusišnekėk, Mia, nes pridarysi man problemų, kurių man dabar nereikia, nes ir taip esu į jas įklimpęs.
Ji sumirksėjo šlapiomis akimis ir lėtai linktelėjo.
Iškvėpiau susikaupusį orą ir palikau Mią kambaryje. Negaliu patikėti, jog atsidūriau tokioje klaikioje situacijoje. Aš lovoje su Mia - Dilos drauge bei Harry mergina? Kas su manimi blogai? Lipau laiptais ir mąsčiau kas mane privedė prie šios situacijos, kol neišgirdau pradaromų durų garso. Pakėliau galvą ir iš karto sutikau garbaniaus veidą, kuris buvo susiraukęs, piktas bei liūdnas. 
- Zayn, ar nematei mano drabužių? - išgirdau balsą iš viršaus. Apsisukau ir išvydau Mią, kuri sustingusi žiūrėjo į už manęs esantį Harry.
- Zayn? Mia? - paklausė jis man atsisukus.
- Harry, tu ne taip supratai, - puoliau teisintis, tačiau nespėjau, nes pajutau smūgį sau į skruostą. Girdėjau Mios aiktelėjimą, o po to pajutau dar vieną smūgį. Nesipriešinau, nes neturėjau jėgų, o šiaip ar taip, nemanau, kad Harry būtų manęs klausiąsis. Harry parvertė mane ant grindų ir užgulęs talžė mano veidą. Mia pradėjo šaukti ant Harry ir traukti jį nuo manęs, tačiau jis buvo per daug įsiutęs, kad klausytų jos žodžių. Šiaip ne taip, merginai pavyko atplėšti jį nuo manęs. Alkūnėmis pasirėmiau į grindinį ir spjoviau kraują ant grindų. Perbraukiau pirštais per lūpą ir akimirksniu susiraukiau nuo skausmo. Harry puikiai pasidarbavo.
Mačiau kaip Harry piktai žvelgė į Mią ir jau stojausi ir ketinau ginti merginą, jei to prireiktų.
- Negalvojau, kad tu ši taip su manimi pasielgsi, - sušnypštė jis.
- Esu tokia pat kaip tu, Harry! - sušuko ji. - Tačiau aš ne tokia šlykšti,  kad su kuo nors gulėčiau! 
- Tu man neleidai pasiaiškinti! - surėkė atgal Harry.
- Kaip ir tu neleidai man, - nusivalė ašaras. - Kodėl tu čia? Juk sakiau, kad nenoriu daugiau tavęs matyti.
- Aš myliu tave, Mia, - sumurmėjo Harry.
- Eik lauk, - sumurmėjo Mia. - Nenoriu tavęs regėti savo akyse.
Harry dar kartą nužvelgė mane ir galiausiai paliko namus. Vos jam išėjus, Mia pasipylė ašaromis. Mergina verkė ir nesileido į kalbas su manimi.
Sėdėjau ant laiptų ir girdėjau kaip ji ašaroja svetainėje. Negalėjau pajudėti, nes skaudėjo kiekvieną kaulelį, todėl pasirėmiau į sieną. Užmerkiau akis, tačiau prieš tai padarant, mačiau kaip Mia išeina iš namo. Nesugebėjau prabilti, nes pajutau kaip mano kūną apleidžia jėgos.

Pajutau delną sau ant skruosto, todėl stengiausi pramerkti akis. Jaučiau prakaitą ant savo kūno bei nežmonišką karštį. Man svaigo galva, o kiekvienas odos lopynėlis nežmoniškai skaudėjo. Pramerkęs akis, prieš save išvydau apsiašarojusį Dilos veidą. Nusišypsojau ją pamatęs.
- Dila, - sušnabždėjau. Tiesiau ranką ir priliečiau jos švenų veidą. Taip gera vėl ja jausti šalia savęs.
- Zayn, meile, - per ašaras kalbėjo. Buvo skaudu ją tokią matyti, norėjau išvysti jos šypseną.
- Kodėl tu verki? - sumurmėjau. Ji tik papurtė galvą ir liūdnai šyptelėjo.
- Viskas bus gerai, - sušniurkštė nosimi ir spustelėjo mano ranką.

Artėjam link pabaigos! PAGALIAU!
Ir taip, norėjau pranešti, kad aš pagaliau RATUOTA! Woooohoooo! AŠ IŠSILAIKIAU TEISES!
Dabar beliko išlaikyti egzaminus. :D