"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
- Daugiau niekada nejuokauk tokiais dalykais, supratai? - Piktai paklausė Zayn ir aš linktelėjau. - Beje, turėsi man viską papasakoti apie Dubliną. Kažką primena vardas Louis?
Po jo pasakytų žodžių sustingau. Louis. Nieko nenoriu prisiminti apie jį. Tie prisiminimai kelia man baimę.
Zayn piktai žvelgė į mane ir priartėjo žingsniu arčiau. Mačiau, kaip jo akyse matėsi įtūžis, kuris skirtas man. Negalėjau pralementi nė žodžio. Atrodo, kad gerklė būtų išdžiuvusi.
- Ko tyli, Dila?! - Sušuko Zayn ir šoktelėjau nuo jo pakelto tono. - Kodėl nebesijuoki, a? - Sarkastiškai paklausė.
- Tarp mūsų nieko nebuvo, - greitai tariau.
- Tai tada kodėl aš sušiktai tuo netikiu?!
- Tai ne mano problema, - sušnypščiau. Zayn sustingo ir primerkė akis. Šūdas.
- "Ne mano problema"?! - Pakartojo jis mane. - Tai ne tavo sušikta problema, mhm! Tu dar nežinai kokias problemas galiu sukelti aš!
Jis griebė man už rankos ir pradėjo mane tempti paskui save. Muisčiausi ir bandžiau ištraukti savo ranką iš jo, tačiau man nesisekė. Vos mums priėjus laiptus, Zayn prisitraukė mane su ranka ir čiupo už liemens.
- Paleisk! - Bandžiau jam trenkti, tačiau jis išvengė mano smūgio. Kai norėjau trenkti dar kartą, mes vos nepargriuvome laiptais.
- Nesimuistyk, - sumurmėjo jis ir galiausiai užlipome laiptais. Man širdis pradėjo trankytis kaip pašėlusi, kai Zayn ėjo link miegamojo. Kvailos mintys pradėjo lįsti man į galvą. Juk Zayn negalėtų manęs nuskriausti? O gal galėtų? Šiurpas perėjo per kūną.
Pradėjau dar labiau muistytis. Zayn su koja pradarė miegamojo duris ir vos įėjęs į kambarį priėjo prie lovos. Greitai ant jos atsidūriau, kai Zayn mane ant jos paguldė. Baimingomis akimis žiūrėjau į Zayn ir laukiau tolimesnių jo veiksmų. Jis priėjo arčiau manęs, o aš atsitraukiau. Zayn atsisėdo ant lovos ir žvelgė į mane. Sulaikiau kvėpavimą ir laukiau blogiausio.
- O dabar tu pabūsi čia ir nusiraminsi, - tarė ir pakilęs nuo lovos išėjo iš kambario. Vos užsidarius durims nuėjau iki jų. Palenkiau rankeną, tačiau jos neprasidarė.
- Zayn, atidaryk sušiktas duris! - Sušukau ir trenkiau į jas. - Sušiktas Malik!
Spyriau į duris ir nuėjau nuo jų. Atsisėdau ant lovos ir užsiėmiau už galvos.
- Aš jį užmušiu, - suurzgiau. Svarbiausia, jog tai ne pirmas kartas, kai jis su manimi taip elgiasi. Jaučiuosi kaip sumauta kalinė arba paauglė maištaujanti prieš savo tėvus. Tai taip nervina. Tačiau kūnas atsipalaidavo, nes Zayn manęs nenuskriaudė.
Kritau į patalus ir pasidėjau galvą ant pagalvės. Pradėjau tyrinėti savo pirštus, kurie šiuo metu vieninteliai mane domino. Vis dar negalėjau patikėti, kad jis mane čia užrakino. Vieną. Jis toks... toks... Ugh!
Išgirdau traškesį prie durų. Greit pašokau iš lovos ir įsiklausiau į tą garsą. Kažkas bando atrakinti duris. Priėjau prie jų ir atsistojau taip, jog atidarius duris galėčiau pasprukti. Durys prasidarė. Sulaikiau kvėpavimą ir stovėjau už jų, kad manęs nesimatytų. Zayn tamsus šešėlis įėjo į kambarį. Pasinaudojusi proga išėjau iš už durų ir išbėgau iš kambario. Girdėjau didelius Zayn žingsnius už savęs, tačiau nepasidaviau jam ir greitai leidausi laiptais žemyn.
- Šūdas, - nusikeikiau, nes pargriuvau nuo paskutinio laiptelio ir pasitempiau kulkšnį. Pakėliau galvą ir pamačiau laiptų viršuje stovintį Zayn.
- Dila? Po velnių, kas nutiko? - Lipo laiptais žemyn, kol aš priliečiau kulkšnį ir susiraukiau. Skausmas perėjo per visą kūną.
Zayn pritūpė prie manęs ir bandė paliesti mano koją, tačiau aš atsitraukiau nuo jo.
- Neliesk manęs! - Užriaumojau ir pasirėmusi į sieną bandžiau pakilti nuo grindų. Vos atsistojusi ant sužeistos kojos suklupau, tačiau Zayn laiku mane pagavo. - Pasitrauk, aš pati.
Bandžiau patraukti jo rankas nuo savo liemens, tačiau jis taip pat nepasidavė. Jis kilstelėjo mane ir pradėjo nešti į kambarį nuotakos stiliumi.
- Zayn, paleisk mane! Aš ne sušikta kalinė! - Trankiau jo krūtinę.
- Nebūk tokia laukinė, - burbtelėjo jis.
Zayn įėjo į kambarį pro praviras duris ir nunešęs mane iki lovos atsargiai ant jos paguldė. Žiūrėjau į jį piktomis akimis, kai jis apsisuko iki vonios. Po kelių minučių jis grįžo į miegamąjį su vaistinėle rankoje. Nusukau žvilgsnį nuo jo ir žiūrėjau į sieną prieš save. Pajaučiau, jog jis kažką užtepė ant mano kulkšnies, todėl pasisukau link jo. Jis pirštais švelniai tepė kažkokį kremą.
- Aš pati, - suurzgiau ir patraukiau jo ranką. Jis atsiduso ir nusisuko nuo manęs. Pridėjau pirštus prie kulkšnies ir švelniai tryniau kremą.
- Kodėl tu taip su manimi pasielgei? - Staiga paklausė Zayn. Suraukiau antakius ir sustojau tepusi kremą.
- Ką? Aš nieko tau nepadariau, - susiraukusi žvelgiau į jį. Zayn atsisuko į mane ir pastebėjau jo akyse ašaras. Ką aš dabar padariau?
- Kodėl tu mane išdavei, Dila? Žinau, kad aš tavęs nevertas, tačiau aš stengiuosi. Po velnių, man taip skaudą krūtinę. - Jis giliai įkvėpė ir pažvelgė man į akis. - Jeigu... jeigu tu nenori manęs, aš paleisiu tave. Aš... aš susitaikysiu su tuo.
Mane taip paveikė jo žodžiai, kad negalėjau nė žodžio pratarti. Žiūrėjau į jo sugniuždytą veidą ir pajaučiau kaip pačiai ašaros pradeda tekėti veidu. Prislinkau arčiau jo ir stipriai apkabinau. Jis taip pat atsakė į mane apkabinimą. Švelniai pakštelėjau jam į kaklą ir jis atsiduso bei stipriau mane apglėbė.
- Aš niekada, girdi? Niekada tavęs neišduočiau, Zayn. - Atsitraukiau nuo jo ir rankomis švelniai suėmiau jo skruostus. - Tu esi vienintelis žmogus, kurį myliu visa savo širdimi. Ir niekada negalvok, jog aš kažkada tavęs nenorėsiu, nes tu esi viskas, ko aš noriu.
Po šių žodžių pasilenkiau link jo veido ir suliečiau mūsų lūpas.
