WHY ME? ( Zayn Malik )

16

*Dilos pozicija*

- Dila, prašau, nesakyk taip, - pratarė Zayn.

- Aš nieko nebeturiu šiame sumautame gyvenime, nieko! - Sušukau ir pakilau nuo asfalto.

- Dila, prašau, - pasakė Zayn kol aš ėjau gatve nežinodama kur.

- Ko? Ko tu nori, Zayn? - atsisukusi į jį paklausiau. - Ar tu per mažai mane įskaudinai? Ar per mažai iš manęs atėmėt!

- Dila, aš atsiprašau, aš maldauju tavęs, - pasakė Zayn.

- Kuo aš tokia ypatinga? - Nusijuokiau.

- Aš nežinau, man tiesiog skaudu matyti tave tokią, - tarė Zayn ir artėjo link manęs.

- Tu pats mane pavertei tokia, - pasakiau žiūrėdama į jo rudas akis. - Jūs visi mane pakeitėte. Žinai šią vietą, - parodžiau į savo širdį, - čia nieko nebėra, nieko. Čia liko tik tuštuma.

- Dila, prašau... Neskaudink manęs... - sumurmėjo Zayn ir pastebėjau, jog jis laikė suspaudęs kumščius.

- Mano tikslas buvo pabėgti, tačiau pabėgusi supratau, kad tai dar labiau mane sugniuždėte. Aš netekau mylimiausių žmonių : Niall, savo tėčio ir dėl visko kaltas tik TU. Tu juos iš manęs atėmei, Zayn, tu!

- Dila, - priėjęs dar arčiau bandė mane paliesti, tačiau aš atsitraukiau.

- Kodėl tu tiesiog negali manęs nužudyti? Kodėl negali palikti manęs ramybėje? Tu manęs ramybėje nepalieki net sapnuose, kaskart kai užmerkiu akis, matau kankinimus, šlykščius prisilietimus, kurie niekada nepaliks mano minčių, - kalbėjau tramdydama ašaras. - Kodėl aš, Zayn, kodėl, po velnių, aš!?

- Nes tu kitokia, nes tu tyra! - Sušuko Zayn ir pamačiau jo akyse ašaras? - Tu mane pakeitei, po velnių, aš tavęs pasiilgau!

- Mūsų niekas nesiejo, Zayn, aš net nesuprantu kodėl dabar kalbuosi su tavimi, - traukiausi atgal, nes Zayn vis artinosi arčiau manęs.

- Nes tu man taip pat kažką jauti, Dila, aš tai jaučiu, - pasakė Zayn ir aš sustojau ir nebesitraukiau toliau nuo jo.

- Tu teisus, Zayn, aš tau kai ką jaučiu, - tariau ir jo akyse sužibo viltis, - tai neapykanta. Aš tavęs neapkenčiu visa savo siela! Tu esi tas, kuris pradėjo mano kančias, tačiau ir būsi tas, kuris jas pabaigs. - Pasakiau ir čiupau už jo ginklo, kuris buvo jo džinsų užpakalinėje kišenėje. Griebiau Zayn už rankos ir įteikusi jam ginklą, nustačiau jį prieš save. Jis mėgino atitraukti ranką, tačiau aš sulaikiau jį ir nustačiau jį sau prie kaktos.

- Baik mano kančias, Zayn, - sumurmėjau žiūrėdama jam į akis, - padaryk, kad mano košmarai baigtųsi, maldauju.

- Aš negaliu, - sušnabždėjo Zayn ir atitraukė ginklą nuo manęs. Suklupau prieš jį ir pradėjau ašaroti.

- Aš noriu, kad tai liautųsi, aš nebenoriu būti skaudinama, - kūkčiojau. Pakėliau akis į Zayn ir pamačiau, jog jis laiko ginklą sau prie smilkinio. - Zayn?

- Jau geriau mirsiu, nei matysiu kaip tu kankiniesi, - sušnabždėjo Zayn ir jau norėjo spausti gaiduką, tačiau aš jį sustabdžiau, pakildama nuo grindų ir čiupdama už ginklo. Zayn žiūrėjo į mane savo sutrikusiomis akimis.

- Geriau gyvenk šį gyvenimą ir kankinkis, žinodamas ką man padarei, - pasakiau ir apsisukau nuo jo.

Ėjau ir verkiau. Aš sumautai nežinau ką man dabar daryti. Ar aš pasistengsiu viską užmiršti ir vėl gyventi normalų gyvenimą? Ne, tačiau pasistengsiu.

*Zayn pozicija*

Žiūrėjau į tolstančią Dilą ir keikiau save, kad nieko negaliu padaryti. Ji manęs nekenčia, nors aš ir pats savęs nekenčiu. Aš ją įskaudinau. Ji niekada į mane nebežiūrės. Apsisukau į kitą pusę ir ėjau iki savo motociklo, kurį buvau netoliese pasistatęs. Užlipua ant jo ir užvedęs, pajudėjau iš vietos. Vėjas taršė mano plaukus, kas mane atpalaidavo. Maždaug po pusvalandžio važiavimo aš jau buvau prie sandėlių. Nulipau nuo motociklo ir nuskubėjau į vidų.

- Sveikas, Zayn! - Pasisveikino Markas.

- Sveikas, - sumurmėjau ir sukritau į kėdę.

- Kaip Dila? - Pasiteiravo manęs Džesika.

- Ji manęs nekenčia, - sumurmėjau ir pasiėmęs nuo stalo butelį, jį užsiverčiau.

- O ko tu tikėjaisi, Zayn? Manai ji tau būtų atleidusi? Ir iš vis kodėl važiavai pas ją? - Apipylė mane klausimais Harry.

- Tiesiog užsičiaupk, - sumurmėjau.

- Žmogau, leisk jai gyventi savo gyvenimą, - tarė Markas. Ko jis iš vis kišasi į mano reikalus?

- Tiesiog užsičiaupkit! - Sušukau ir mečiau butelį į sieną. - Neaiškinkit ką man daryti!

Pakilau nuo kėdės ir palikau juos vienus tame sandėlyje. Vėl užlipau ant motociklo ir pradėjau važiuoti link buto, kurį išsinuomojau.

Neilgai trukus aš jau buvau vietoje. Nulipau nuo motociklo ir užlipau laiptais į trečią aukštą. Iš džinsų kišenės išsitraukiau raktus ir atrakinau butą. Nusiaviau batus ir nuėjęs į miegamąjį, kritau į lovą.

Kodėl man skauda krūtinę? Gal tai dėl Dilos? Taip, tai dėl jos... Tačiau aš nesuprantu kodėl ji man rūpi, kodėl aš tiek važiavau tik tam, kad pamatyčiau ją?

Dila, ką tu su manimi darai?

Prabudau nuo krutinimo, todėl staigiai pramerkiau akis.

- Turiu blogų naujienų, - pasakė Liam. Pasitryniau akis delnais ir atsisėdau ant lovos.

- Kas dabar nutiko? - Paklausiau apsimiegojęs.

- Dila išvyksta ir ilgam, - tarė Liam ir aš šoktelėjau iš lovos.

Jap, Dila pradės naują gyvenimą be Zayn. Aš taip ja didžiuojuosi!