"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
Niekada nemaniau, jog mama tapsiu tokia jauna. Tai nebuvo mano tobulo gyvenimo dalis. Niekada to neplanavau, kaip ir savo pagrobimo, ar Zayn pamilimo. Kartais atrodo, kad likimas man jau buvo paruošęs tai ir tik laukė, kol galės man iškrėsti šiuos pokštus.
Mano galva buvo atremta į langą, o akys žvelgė į namą, kurį drąsiai galiu vadinti savo namais. Vos mašinai sustojus atidariau mašinos dureles ir luktelėjau Zayn. Jis jau po akimirkos buvo šalia manęs. Kartu priėjome namo duris ir nė nerakinęs pradarė jas ir įleido mane pirmą.
- Kodėl durys neužrakintos? - Paklausiau suraukusi antakius. Vis dar nebuvau viduje. Jis nieko neatsakė, o tiesiog nuleidęs galvą žiūrėjo į grindis. Lyg būtų nusikaltęs.
Praėjau pro jį ir įžengiau į namus. Mano akys išsprogo nuo pamatyto vaizdo. Visas namas buvo apverstas aukštyn kojom. Rankomis užsidengiau burną ir apsisukau į Zayn.
- Kas čia nutiko? - Sušnabždėjau manydama, jog kažkas įsiplėšė į namus.
Vaikinas pasikrapštė galvą ir giliai atsiduso.
- Čia aš dėl visko kaltas, - sumurmėjo ir pasilenkęs pradėjo rinkti daiktus.
Stebėjau jį ir man tiesiog suspaudė širdį. Jis taip pat kentėjo, kaip ir aš. Kokia aš buvau kvaila.
- Zayn, - sušnabždėjau.
- Mhm? - Jis sumurmėjo neatsisukęs į mane, o vis dar rinkdamas daiktus.
Priėjau arčiau jo ir pasilenkiau, kad mūsų veidai būtų vienoje linijoje. Jis kilstelėjo akis.
- Kas nutiko? - Paklausė persigandęs.
Nieko jam neatsakiau, o tiesiog prislinkau arčiau jo ir apsikabinau. Jis atsakė į mano apsikabinimą ir atsiklaupė ant kelių, nes nebe išlaikė pusiausvyros. Paslėpiau savo galvą jo kaklo įlinkyje ir tiesiog mėgavausi jo artumu.
- Atsiprašau, - sušnabždėjau.
- Daugiau nebe atsiprašinėk, - sumurmėjo į mano plaukus.
Pakštelėjau į jo kaklą ir lėtai atsitraukiau. Stebėjau Zayn veidą, kuris buvo toks pavargęs. Sučiupau vaikino ranką ir atsistojau. Zayn kilstelėjo galvą ir žvelgė į mane. Šyptelėjau jam ir padėjau atsistoti. Apsisukau ir pradėjau eiti link laiptų, o paskui mane Zayn.
Priėjusi kambarį pravėriau duris ir įėjau į jį. Čia ant grindų buvo pilna šukių. Apėjau jas. Nuėmiau antklodę nuo lovos ir atsisukau į Zayn. Jis priėjo prie manęs ir mano paliepimu atsisėdo ant lovos. Sučiupau už jo marškinėlių kraštų ir kilstelėjau juos. Jis paklusniai iškėlė rankas, kad galėčiau pilnai nuvilkti marškinėlius. Gražiai juos padėjau ant lovos. Atsegiau jo kelnes ir nusmaukiau jo kojomis. Tada nuėmiau jo kojines ir padėjau jas šalia marškinėlių bei kelnių.
Tada atsikračiau savo drabužių ir atsisukau į Zayn, kuris stebėjo mane. Sugriebiau jo marškinėlius ir nusisegusi liemenėlę apsivilkau juos. Priėjau prie lovos ir įsiropščiau į ją. Netrukus Zayn atsigulė šalia manęs. Buvau galvą padėjusi Zayn ant krūtinės, kol jis glostė mano klubą.
- Kaip manai, kas bus toliau? - Tyliai paklausiau.
Zayn tylėjo, todėl kilstelėjau galvą, kad galėčiau matyti jo veidą. Gal bent iš jo galėsiu ką nors suprasti. Jis apie kažką mąstė žiūrėdamas į vieną tašką.
- Kodėl nepasakei Liam bei Džesikai, kad laukiesi? - greitai paklausė. Atsidusau ir nudelbiau akis į savo pirštus, kurie žaidė su antklode.
- Nežinau, - burbtelėjau. - Galbūt dar nesusitaikiau su mintimi, jog laukiuosi. Man reikia laiko viskam apmąstyti. - Ir manau, jog ilgai nesusitaikysiu su mintimi, jog laukiuosi...
- Tu juk nori to vaikelio, ar... ne? - neužtikrintai paklausė. Suraukiau antakius ir pakilau nuo vaikino krūtinės. Žiūrėjau į jo akis, kurios taip pat žvelgė į mane.
- Žinoma, kad noriu, - tariau ir Zayn veide atsispindėjo palengvėjimas. - Kaip tu galėjai pagalvoti, jog nenorėsiu vaikelio?
- Tavo reakcija, - greitai paaiškino. - Tu buvai tokia abejinga ir aš... aš pamaniau, jog nenorėsi vaikelio. Na, nenorėsi vaikelio nuo manęs.
- Jei su kuo ir noriu turėti vaikų, tai esi tu, Zayn. O tada man buvo šokas, aš buvau pasimetusi ir viena. Tavęs nebuvo šalia, - paaiškinau.
Zayn šyptelėjo ir pakilęs pakštelėjo į mano kaktą. Šypsodamasi vėl atsirėmiau į vaikino krūtinę ir užmerkiau akis.
- Ir kaip man tavęs nemylėti? - Girdėjau tylų vaikino balsą prieš visiškai pasineriant į sapnus.
Tokia nuobodi dalis, be jokio veiksmo. Atsiprašau, tačiau mane aplankė minčių stygius. Šiaip norėčiau kitoje dalyje padaryti daug veiksmo, bet mąstau ką galėčiau šiems dviems įsimylėjėlėms iškrėsti. Hehe. Taigi, jei turit minčių parašykit man į žinutes. Bei atsiprašau, jog tokia trumpa, tačiau neturiu laiko, biologija baigia mane pribaigti.
