Panelė verta milijono//lt

5

Galiausiai prirašiau pilną lapą dalykų. Įvairiausių rūbų, higienos daiktų ir kitų reikalingų dalykų. Tristanas perskaitė ką parašiau.

- Kaktuso? Kurių galų tau kaktusas?

- Tave pasmeigt, - nusišypsau kai įdėjau lėkštę į indų plovimo mašiną ir nusiploviau rankas.

- Na taip, žinoma.. Daugelį daiktų gausiu, - Tristanas įsikišo popieriaus lapą į savo kelnes ir atsisuko į mane. - Nori į lauką?

Galvojau kodėl jis toks geras. Siūlo į lauką? Leidžia vaikščioti po namus ir valgyti ką noriu? Kažkaip atrodo per gerai.

- Noriu, - nueinu paskui jį kai Tristanas pasuko iš virtuvės.

Ėjau paskui jį lėtai.

- Namuose dar kažkas yra?

- O kam klausi?

- Įdomu.

- Nėra, - Tristanas atsisuko ar dar einu paskui jį.

Po kelių žingsnių jis jau rakino lauko duris, o tuo pasinaudojusi pasiėmiau vazą nuo komodos ir trenkiau jam per galvą.

Tik gavosi žymiai blogiau nei tikėjausi. Vaza net nesudužo, ir Tristanas nekrito ant grindų kaip įsivaizdavau. Šis tik susilenkė, bet akimirksniu vėl pakilo.

Priešiškas ir pažemintas jo veidas atsisuko į mane. Tristano galva kraujavo, o piktos akys aiškiai pasakė, kad prisidirbau.

Išmečiau vazą iš rankų ir pasisukau bėgti. Tačiau spėjau pasitraukti nuo jo tik per penkis metrus, kai pajutau tvirtą ranką griebiant man už rankos. Tristanas trūktelėjo mano kūną į save, o aš pradėjau beviltiškai muistytis, mindžioti jam ant pėdų, rėkti ir daužyti jo veidą.

- Kantrybės stiklinė jau pilna. Reikia nugerti, - lyg kokio psichopato juokas nuaidėjo per visus namus.

- Atsiprašau! Ne.. Nieko nedaryk! Maldauju, - pajutau bėgant ašaras kai jis grubiai numetė mane ant lovos. Pasislinkau atgal, bet Tristanas griebė man už kojos ir trūktelėjo į save. Iš po šono susirado antrankius ir bandė sugauti mano rankas, kol aš veltui jas traukiau nuo jo. Ir taip aišku kuris iš mūsų stipresnis.

- Dabar paklausyk! - Tristanas surėkė man į veidą po to kai surakino mano riešus ir prispaudė prie lovos visu savo svoriu.

Stipriai papurtau galvą sukūkčiodama, tačiau jo tai visiškai nepaveikė.

- Darysim suaugusiųjų žaidimus, katyte. Pirmas variantas būtų, jog aš elgsiuosi švelniai, tu nusiraminsi ir iš malonumo paprašysi pakartojimo. Antras variantas atrodytų taip, jog aš tave smaugsiu, darysiu dalykus per prievartą ir tampysiu už tavo dailių plaukučių. Čia tau skaudės. Ir kuo toliau, tuo labiau verti mane rinktis antrą variantą! Nustok spurdėti!

Nusuku akis nuo jo ir stipriai užsimerkiu. Visas veidas buvo drėgnas nuo verkimo. Nenoriu to daryti!

- Matilda, prasimerk.

Stipriai papurtau galvą.

- Nori eit sunkiuoju keliu? Šituo keliu? - Tristano delnas taip stipriai suspaudė mano krūtį, kad išleidau skausmo aimaną.

- Aš nenoriu, - sukuždu ir giliai įkvėpdama pasisukau į vyro veidą. Jis atleido ranką prie krūties ir pasilenkė arčiau manojo veido.

- Matilda, kad ir kaip stipriai noriu tau atkeršyti už visą nepagarbą man, leidžiu tau rinktis. Tai nutiks, ir tu čia neturi balsavimo teisės. Gali tik nuspręsti, einam lengvu keliu ar sunkiuoju? - Tristano balsas buvo švelnus, tačiau man atrodė, jog jis nori mane nužudyti.