Panelė verta milijono//lt

32

- Sakyk jo vardą, prašau gražiai, - niekaip neatstojo, o tai jau pradėjo erzinti.

- Tristanai, tai nesvarbu, - bandžiau švelniai patraukti jo ranką nuo savo veido.

- Sakyk vardą!

- Paleisk..

- Matilda.. Sukruštą vardą!

Nužvelgiu jo piktą veidą, iššokusias venas ant rankų, įsitempusį kūną. Tada atsargiai nuriju seiles.

- Aš nežinau jo vardo, Tristanai, - paglostau jo skruostą švelniai ir dar labiau prisiglaudžiu.

- Nedrįsk man meluoti, nes jei..

- Tristanai. Aš myliu tave, gerai? Ir man nerūpi, kas ką sako apie mane, - bandau jį apkabinti, o šis vos tvardėsi grubiai manęs nepastūmęs. Šiaip ne taip padarė tai švelniai ir ramiai.

- Nesunkink visko. Sakyk vardą, prašau, - žvelgė man į akis.

Nenoriu kiršinti jo šeimos...

- Aš jį sutikau gatvėje kai apsipirkau su tavo mama..

Jis nepatikliai nužvelgė mano veidą. Tada dirbtinai šyptelėjo.

- Melas, - nusivylusiu balsu ištarė. Širdyje pasklido menkas skausmas nuo tokio jo pažeidžiamo balso.

- Tristanai...

- Sumautas melas, - lipo iš vonios, o aš bandydama jį išsaugoti, sugriebiau už riešo.

- Palauk.. Neik.

Jis šiurkščiai trūktelėjo savo ranką į save. Greitai apsivyniojo apatinę kūno dalį baltu ir dideliu rankšluosčiu. Ruošėsi išeiti, bet iškart sustojo kai pasakiau jam puikiai žinomą vardą.

- Augustas.

Žvilgtelėjau į jį lėtai. Jo įsitempęs kūnas vis galynėjosi ką daryti: traukti į kambarį ar apsisukti ir grįžti pas mane.

- Tas pats Augustas? - jis priėjo prie manęs ir pritūpė.

- Ateik atgal į vonią, prašau.

- Tu melavai, kai pats sakiau ,,prašau" - piktai sumurmėjo nuvalydamas mano ašarą.

- Nes jis tavo tėvas. Aš nenoriu, jog jūs susipyktumetėte per mane..

- Matilda. Juk tu nieko nežinai apie mūsų santykius. Galiu tik patvirtinti, jog jis nėra aukselis ir nieko tu nesugadinsi, pasakydama man tiesą. Negaliu pakęst melo.

- Ateisi atgal į vonią? - sukuždu.

- Nežinau. Ar nori?

- Žinoma noriu.

Jis kiek apgalvojo ką daryti. Tada nusimetė rankšluostį nuo liemens ir įslydo į vonią pas mane, kol aš trumpam jį nužvelgiau.

- Ką jis sakė? - netrukus mane apglėbė savo rankomis.

Supratau, jog norint negadinti nuotaikos abiejiems, turiu kalbėti.

- Jis tiesiog nesuprato kodėl gyvenu pas tave.. Galvoja, jog esu su tavimi dėl pinigų, - kuždu neišdrįsdama žiūrėti jam į akis.

- Tad.. Pasakė, jog esu kalė. Persivedei namo kekšės dukrą, Tristanai, - nykščiu glosčiau vaikino ranką, o jo kūnas kuo dar labiau įsitempė. Švelniai prisiglaudžiu prie jo šiltos krūtinės.

- Aš su juo pakalbėsiu, - tvirtai ištarė Tristanas paglostydamas mano liemenį.

- Ne. Tikrai ne. Net negalvok, - akimirksniu pakeliu žvilgsnį į jį.