Panelė verta milijono//lt

50

Nežinau kaip čia gavosi, bet tą dieną pasimylėjome dar 5 kartus. Kai priskaičiuosi šį, jau bus septintas per dieną.

- Tristanai! Grubiau! - maldavau Tristano, kol šis dulkino mane ant stalo.

Jis paklausė manęs, o aš klausiausi kaip sudužo nuo stalo nukritęs indas. Garsiai aimanavau, nebežinodama kur išleisti malonumą.

Tristanas žvilgtelėjo kaip jo paties penis pasidengia baltu kremu. Nesustodamas, jis pradeda judinti klubus dar greičiau, kol tuo metu stalas vis labiau girgždėjo.

- Tapai labai nešvanki, Matilda.. Oooh.. Vis neužtenka mano penio, hm? - Tristanas išdūsavo, delnais suspausdamas mano šlaunis.

- Nesustok, maldauju! - užverčiu galvą ir išsiriečiu visa nugara.

Tristanas suėmė jos kojas ir jas užkėlė sau ant pečių, jog būtų lengviau judėti. Ūmiai jis trenkė man per užpakalį, ko nedarė viso šio sekso metu.

- Ooh, taip! - spusteliu delnais stalo kraštus.

- Patinka? Galbūt dar? - paerzino Tristanas, judėdamas lėčiau, bet grubiau.

- Taip, labai prašau, - sukandu apatinę lūpą, netrukus pajusdama skausmą per užpakalį.

- Tristanai, aš tuoj..! Aah, Tristanai! - uždedu rankas sau ant krūtų ir smarkiai jas suspaudžiu.

- Nuo tokio vaizdelio aš baigiu 10 kartų greičiau.. Matilda, šventas.. Mhm, ateik. Baikim.. K-Kartu.

- Tristanai! - jutau dar vieną malonumo finalą dar kartą šioje dienoje. Kol aš dar kartą rėkiau iš malonumo jo vardą, Tristanas baigė man ant pilvo, spėjęs ištraukti laiku.

- Dieve šventas, Matilda..

Persibraukiau per savo drėgnus plaukus, tada suglaudžiu kojas ir įkvėpiau labai giliai keletą kartų.

- Man dar neteko tiek kartų mylėtis dienoje, - sudūsavo Tristanas, nukeldamas mano kojas nuo savo pečių.

Lėtai atsisėdau ir nuvargusi į jį atsirėmiau. Rankomis lėtai apsivijau Tristano kaklą, veidą paslėpiau jo krūtinėje ir užsimerkiau.

- Nesijaudink, dar liko kelios valandos iki vidurnakčio. Vienas kartas bus tikrai, - tyliai ištariu.

- Ar tau neskauda?

- Labai nedaug, bet..

- Ką, tau skauda? Kodėl tu nesakei? - sumurmėjo kiek supykusiu balso tonu, atsukdamas mano veidą į save.

- Man neskauda kol mylimės. Tik truputėlį kol vaikštau, ar kai judu. Tik mažas maudimas. Verta dėl tų kelių minučių malonumo, - nusišypsau paglostydama Tristano skruostą.

- Šiandien užteks, - pasakė jis, nukėlęs ją nuo stalo ir nusinešdamas link miegamojo.

Jutau kaip šaltas oras atsimuša į mano suprakaituotą kūną. Tada nupurto šaltis.

- Nea, dar kartas, - sukuždu laikydamasi už jo.

- Aš pradedu bijot, jog ką nors tau dar suplėšysiu ten viduj, taip, kad ne, - paguldė, o tada vėl nukėlė nuo lovos.

Tada pasodino ant sofos.

- Ka..

- Pakeisiu patalus. Šie jau..

Prakaituoti, ištepti baltu skysčiu.

- Supratau.

Vėl susirangau į plonutį juodą chalatą, jog šis bent kiek pridengtų mano kūną.