Panelė verta milijono//lt

46

- Matilda, pagalvok apie tai rimtai.

- Užsičiau..

- Paklausyk, - gražiai paprašė. - Pagalvok apie tai, nes aš pilnai suprasiu, jei atsisakysi. Susipažinome įdomiomis aplinkybėmis, bendraujame dar labai neilgai, dar daug apie mane nežinai. Nesakau, jog tuoksimės rytoj, gal po kelių ar dešimt metų, bet klausiu, nes įsivaizduoju tave kaip žmoną, rimtoje ateityje.

Kol jis kalbėjo, valiausi laimės ašaras ir žiūrėjau jam į akis.

- Prisimink, jog kalbėjau apie tai, jog galiu paleisti tave. Neskubėk nuspręsti dabar.

- Aš tavo, tu mano.

- Matilda, pagalvok, gerai? - paglostė mano skruostą.

- Aš tavo, tu mano, - sukandu lūpą ir vėl jį apkabinu. - Atsakymas vis tiek liks teigiamas.

***

Tristanas žiūrėjo į mane kiek nepatikimu žvilgsniu. Žinau, jog jis nenorėjo, jog važiuočiau. Buvo tuo užtikrintas, o dabar štai, žaismingai į jį žvelgiu, vilkėdama Tristano dovanotą aptemptą suknelę.

- Gerai. Viską lyg ir pasakiau. Kas dar... Laikykis prie manęs, kai gausi žinutę. Jei kas neaišku, eik lauk.

Jis vos pastebimai greičiau dėstė žodžius, nei įprastai. Jis jaudinasi.

Linkteliu laukdama, kol lipsime iš mašinos.

Nors galvojau, jog ryte jausiuosi blogai, po tokios naktelės kaip vakar, kol kas viskas gerai. Jaučiuosi puikiai.

- Ginklą turi?

Kilsteliu suknelę, kur su juostele buvo pritvirtintas pistoletas prie šlaunies.

- Mhm, karšta, - veptelėjo Tristanas. - O peilis?

Kilsteliu kitą suknelės pusę. Prie pat peilio ašmenų matėsi vakarykščiai ,,MA?'' nasosai. Matilda Alexander.

Tristanas lūpų kampučiais šyptelėjo.

- Šaunu. Jei manęs nebus, susirasi..?

- Tuos vaikinus, supratau. Tą patį kartoji dešimt kartų. Einam?

- Einam, - lėtai linktelėjo ir išlipome ir Tristano ,,Porsche''.

Laikytis plano. Svarbiausias yra planas.

Taip susikibę nuėjome į baltus rūmus. Na gerai, ne rūmai tikrai, bet šiek tiek priminė. Bent jau savo dydžiu, spalva ir modernumu.

Vos įžengus į pastatą, pasitiko garsi muzika, žmonių balsai, alkoholio ir maisto kvapo mišinys. Turtingųjų vyrukų namai. Visur švaru, viskas nauja ir vien ta sena kėdė kampe tikriausiai kainuoja kelis tūkstančius.

O lubos kokios aukštos..

- Prisimink, penktą prie rudų durų, - sukuždėjo Tristanas man į ausį, prieš paleisdamas mane į minią.

2 aukšte esančios durys, prie kurių turiu pasirodyti 5 valandą. Už jų Tristanas derėsis su storu diedu dėl savo pinigų, jam už nugaros jo bendraminčiai. Aišku kaip diena.

- Myliu, - sukuždu, atleisdama Tristano šiltą ranką. Jis nuėjo savais reikalais, o aš pasisukau į šokančius žmonės.

Pirmiausia pasukau prie tų žmonių, kur ir reikėjo. Tristano kažkelintos eilės pusbroliai ir seserys. Du iš jų supranta, kas šiąnakt įvyks, o kiti šiaip dėl vaizdo.

- Matilda, - nusišypsojo Titas, puikiai sutvarkytais juodais plaukais. Apsirengęs prašmatniu kostiumu ir pasipuošęs dailia šypsena.

- Titai, sveikas, - nusišypsau atgal, dalykiškai paspausdama jo tvirtą ranką. Dieve, jis trimis galvomis uz mane aukštesnis.