Panelė verta milijono//lt

8

Sunkiai atlipinau sulipusias akis lyg po košmaro. Beveik iškarto šoktelėjau iš vietos. Po truputį prisiminiau kas buvo, bet kaip atsiradau Tristano lovoje neturėjau nei menkiausios minties.

- Jau prabudai, saulyt? - Tristano motina įėjo į kambarį nešdama peršviečiamą puodelį arbatos.

Kodėl aš jai taip rūpiu?

- Kiek.. Kiek laiko aš čia guliu?

- Apie valandą. Palieku tau arbatą, ji turėtu priversti pasijusti geriau.

Mhm, taip pat priversti kaip jūsų sūnus verčia mane nuryti jo suknistą spermą?

- Mes su Augustu netrukus važiuosime namo. Norėjau palaukti, kol tu atsikelsi, - moteris sėdėjo ant lovos šalia manęs.

- Kodėl?

- Paliksiu tau savo numerį, jei ką, gali visada skambinti...

- Jis neleidžia naudotis telefonu.

- Aš su Tristanu pakalbėjau ir išdėsčiau jam sąlygas. Jis nebebus toks bjaurus, - Samanta šyptelėjo. Tikriausiai matant sūnų taip besielgiantį kiek slogia.

- Kodėl jie neleidžia man važiuoti namo?

- Aš nežinau... Jie man nesako, Matilda. Tačiau pasistengsiu padaryti viską, jog tu čia gyventum gerai.

- Ar.. Dar pamatysiu savo mamą? - sukuždu su skausmu balse. Niekada negalvojau, jog gyvenime teks paklausti tokio paprasto ir žmoniško klausimo, į kurį atsakymas turėtų būti tik ,,taip".

- Labai tikiuosi, mieloji. Labai tikiuosi, - ji šyptelėjo paglostydama mano ranką.

Į kambarį įėjo Augustas su Tristanu. Samantos vyras sužiuro į ją, o Tristanas įbedė akis į mane. Perbėgo baimės šiurpuliukai.

- Jau laikas važiuoti, Samanta.

- Rūpinkis savimi, Matilda.

Ir Tristano tėvai išėjo, palikdami mane vieną su monstru. Jis lėtai perėjo nuo tarpdurio iki krėslo prieš mane. Atsisėdo į jį ir prisidegė cigaretę.

- Tu ir vėl mane nuvylei, - baugus jo žvilgsnis išdegino skylę manyje.

- Nieko aš nenuvyliau. Elgiausi kaip kiekvienas norm...

- Ką sakei mano motinai, Matilda?

- N-Nieko.

- Ką.. Sakei.. Mano. Motinai?! Po galais, ar toks sunkus klausimas?! - jis niršo nuo kiekvieno mano padaryto judesio ar išsakyto žodžio.

- Kai ji paklausė ar tu mane skriaudi, linktelėjau. Kai ji paklausė kaip, nieko neatsakiau ir nualpau visų akivaizdoje. Jei dar tavo šalta širdis tai pamena..

- Ir kaip aš tave skriaudžiu, Matilda? Pasakyk ką tau tiksliai darau, nes man dar nesusidėlioja kažkas, - Tristanas atidaręs langą numetė nuorūką, o aš pamąsčiau kiek ten jų jau susikaupė.

- Liepi daryti dalykus, kurių nenoriu daryti..

- Pavyzdžiui?

- Žinai ką turiu omenį! - susierzinu.

- Noriu išgirsti tai iš tavo lūpų, - Tristanas prisiartinęs nykščiu perbraukė per mano lūpas rateliu. Bijojau pasitraukti ir jį supykdyti dar labiau.

- Vakarykštis įvykis..

- Koks įvykis, Matilda?

Ar jis tyčiojasi? Kokie minčių žaidimai vyksta jo galvoje?

- Kai liepei man tau čiulpti, išsigimėli tu! - patraukiu jo ranką nuo savęs, bet Tristanas suėmė mano žandikaulį tvirtai, nuo ko tyliai suinkščiau.