Panelė verta milijono//lt

19

Aš to nenorėjau daryti. Tikrai nenorėjau. Ir nežinojau kaip jį sustabdyti. Matai, jis specifinis persona, reikia elgtis kitaip nei su kokiu paprastu ir normaliu žmogumi.

- Gana žaist, Tristanai, - patraukiu nuo jo rankas, kuriomis ką tik jį glamonėjau.

- Maniau nebesakysi mano vardo, - jis sukando mano kaklo odą, priversdamas užversti galvą iš malonumo.

- Aš rimtai. Liaukis, - pasimuistau.

- Priešiniesi, nes to nenori ar iš principo, jog tave sulyginau su mama?

- Abu variantai, - piktai sumurmu.

- Ah, tu tikra? - stipriomis rankomis jis glamonėjo mane.

- Taip, aš suknistai tikra! Baik!

- Paprašyk gražiai.

- Trauk murzinas rankas nuo mano kūno, Tristanai. Tučtuojau! - suirzau kai jis apnuogino visu gražumu mano krūtinę.

- Nekelk balso, - rūsčiai sumurmėjo savo delnu suspausdamas krūtį, nuo ko išleidau skausmo aimaną.

- Prašau, liaukis, - gražiau paprašau.

- Išmaldauk to, Matilda. Matai, man labai sunku sustoti, - jis apžiojo mano spenelį ir pradėjo jį čiulpti, sukeldamas man malonumą.

- Nemaldausiu tavęs nieko, baik!

Sukandu lūpą, nes jis nesustojo. Ar aš tikrai privalau maldauti ir žemintis prieš jį?

- Maldauk, - toliau žaidė su mano krūtimis, bandydamas išgauti laiko

Jaučiau pažeminimą. Stiprų.

- Mal-dauk.

- Tristanai, labai prašau, liaukis. Būk geras berniukas ir patrauk savo delniukus nuo manęs. Pra-šau!

- Dar kartą, - sukikeno jis kai išleidau tylią aimaną.

- Neprievartauk manęs, mal-dau-ju! - užmerkiu akis iš visų jėgų bandydama nepravirkti.

Ir jis sustojo. Labai greitai. Patvarkė mano liemenėlę ir bliuskutę, uždengė nuogą pilvą.

- Nebūčiau tavęs prievartavęs, Matilda, - nulipo nuo manęs pagaliau duodamas laisvę.

- Tavo žodžiai ir veiksmai rodo priešingai, - atsisėdus pasitvarkau plaukus ir bliuskę.

- Žodžiais aš tavęs neverčiu nieko daryt, tik kalbu stebėdamas kaip tu reaguosi. Niekada ir neprievartavau tavęs, visada darei savo noru. Gal ir naudojau šiek tiek spaudimo kai liepiau klauptis ir mane pamaloninti, bet suprask, jog nesumokėjau milijono už nieko. Tu mano, tačiau nesu toks antžmogis, kuris tave užmuštų ar lytiškai prievartautų, - nusiėmęs kaklaraištį sausai pasakė.

- Neužmuštum kaip savo praeitos žmonos? - žodžiai patys išlindo man iš burnos, per kurią kartais ir taip prisiverdu košės. Kaip ir dabar.

Jis stipriai man trenkė ir pasilenkęs griebė už plaukų.

- Galiu, jei mane provokuoji, kaip elgiesi būtent dabar! - surėkė man į veidą.

- Atsiprašau, - iš baimes sukuždu.

- Elgčiausi žymiai gražiau, jei nerodytum šio kvailo užsispyrimo, - suspaudė plaukus stipriau, o aš vos ne surėkiau iš skausmo.

- Atsiprašau, - pakartoju.

- Atsakyk man. Ar taip sunku laikytis taisyklių? - jis žiūrėjo man į akis.

- Pabandyk pabūt mano vietoje, Tristanai. Bent sekundę įsivaizduok, kaip aš turiu jaustis, - be jausmų sukuždėjau.