Atskiri pasauliai TĘSIAMA

49 Skyrius

Išsirinkau keletą kedų, laisvalaikio batelių ir  aukštakulnių. Pasirinkau juodą, klasikinę rankinę ir keletą rūbų derinių iš kitų parduotuvių. Markas jau vos panešė daugybę maišų, bet kitaip jis neišeidavo iš parduotuvės, kol kažko neišsirinksiu.
-Aš jau pavargau. Galim ledų?- pasigirdo ir Areto balsas.
-Aišku galim. Geniali mintis!-nudžiugęs Markas nusivedė mus prie ledų kiosko ir nusipirkę po porciją ledų, nupėdinome prie suoliukų. Markas paskambino kažkam ir netrukus prie mūsų priėję du aukštį, stambūs vyrai pagriebė pirkinius ir išėjo iš pastato.

Supratau, kad tai Marko žmonės, todėl nieko neklausiau. Markas valgė citrininius, šerbetinius ledus, aš pasirinkau mėtinio šokolado, o Aretas išsirinko kramtomos gumos skonio ledus su pabarstukais. Visi laimingi, nors pavargę, juokėmės ir nenustojome kalbėti su Marku. Buvo iš ties keista, kaip viskas gali pasikeisti vos per naktį.

-Tu iš ties graži. - netrukus ištarė Markas.
Net pasimečiau, jaučiau kaip paraudo skruostai.
-Kiekvienas gali tik pasvajoti apie tokią merginą, kaip tu.
-Na jau nereikia, aš begalo paprasta ir niekuo neypatinga.
-Na matai.. Paprastų šiame pasaulyje ir trūksta. - pagriebdamas servetėlę nuvalė mano lūpos kamputį, šyptelėdamas man. - O neypatinga sau atrodai vien dėl to, nes niekas neparodė, kaip reikia mylėti save ir būti mylima, kaip reikia žiūrėti į veidrodį ir žavėtis savimi.

Klausydama Marko atrodė buvau lyg kitame pasaulyje. Viskas buvo dingę aplink, viskas atrodė taip toli ir taip kitur. Jaučiausi begalo naivi, nes viso to niekada nebuvau patyrusi.
-Einam. - baigus valgyti, Markas vėl pakilo ir nusivedė mus į sekančias parduotuves.

-Dabar išsirinksi suknelę, batelius..
-Aš jau turiu batelius. - nutraukiau jį.
-Jų niekada neturi būti per daug. Atsimink tai. - nusijuokė jis.
Tik įėjus į parduotuvę akys užkliuvo už kreminės suknelės. Ji buvo taip gražiai apšviesta, jog kiekviena jos detalė atrodė nepriekaištingai, ji žybejo mažomis akutėmis, kurios ir patraukė mano akį. Ji siekė žemę ir turėjo gan gilią iškirptę, bet šį kartą tai netrukdė man. Norėjau ją pasimatuoti.
-Nori jos? - netrukus paklausė Markas lyg perskaitydamas mano mintis.
-Pasimatuosiu.

Markas su Aretu išėjo prie persirengimo kabinų, o aš kartu su konsultante suradusios mano dydį, nuėjome prie vaikinų. Kabinoje buvau viena, moviausi suknelę, kai supratusi, jog viena pati jos neužsisegsiu, turėjau pakviesti Marką.
-Markai?
-Taip? - netrukus jis jau buvo už kabinos durų.
-Man reikės tavo pagalbos, negaliu jos užsisegti.
Vaikinas nieko nelaukęs, pravėrė duris ir pakėlęs akis sustingo.
-Ji atrodo tobulai ant tavęs. Ji... Tiksliau tu atrodai nepriekaištingai. - segdamas suknelę, negailėjo komplimentų.

Ji iš ties man beproto patiko, todėl negalėjau atsispirti ir jos ne nusipirkti. Buvau begalo laiminga, kad radau ją ir turiu galimybę ją vilkėti ir net įsigyti Marko dėka.
-Atrodai lyg princesė! - netrukus už Marko nugaros atbėgo ir Aretas. Jis žiūrėjo į mane ir plačiai šypsojosi.

Markas buvo patenkintas, aš taip pat. Išsirinkau dar vienus batelius, kuriuos puošė briliantai. Pagriebiau ir delninę, kuri puikiai tiko prie aprangos. Kiek vėliau, užėjome į makiažo ir higienos prekių parduotuvę, pagriebiau keletą produktų veidui, kūnui ir plaukams. Markas paėmė keletą produktų sau ir Aretui. Užėjome į restoraną pavalgyti ir tuoj važiavome namo. Jau buvo vakaras. Taip praleidome visą dieną.

-Nori nuvešiu į kirpyklą?
-Ne ne.. Jau pavargau nuo visų apsipirkinėjimų.
-Tada palikim tai rytojui.
-Markai...
-Nieko nesakyk, reikia atsinaujinti. - šyptelėjo jis, kai netrukus jau buvome namuose.

Namų vidus kvepėjo gardžia vakariene. Tik įėjus giliau į namo vidų, jau galėjau girdėti Gemmos niuniavimą virtuvėje.
-Juk nereikėjo, buvome restorane pavalgyti. -kiek nuliūdęs tarė Markas.
-Liks rytojui pusryčiams, kepiau keksiukus. - sutrikusi pasakė ji.
Markas staiga pagarsino muziką grojusią iš muzikos grotuvo  ir pradėjo dainuoti bei kartu su Aretu šokti. Pasikvietė ir Gemma. Moteris buvo labai nustebusi tokiu Marko elgesiu nelabiau nei aš.

Tuoj Aretas ėmė šokti su Gemma, o Markui likau aš.
-Aš nemoku šokti.-staigiai tariau atsitraukdama.
Markui tai nerūpėjo. Jis pagriebė mane ir ėmė šokdinti, tačiau netyčia užmyniau jam koją. Jis smarkiai susiraukė.
-Atsiprašau...Sakiau, kad aš bloga šokėja.-susigėdau nuleisdama žvilgsnį.
-Na taip tu buvai teisi, bet tai galima išmokti. - staigiai pakėlęs mano smakrą pabučiavo į ranką.

Fone grojo Christinos Aguileros daina "Impossible". Markas laikė mane apkabinęs per liemenį. Jis lėtai vis glaudėsi prie manęs ir neskubėdamas lingavo kartu su manimi.

Jis švelniai lietė mano delną. Jaučiau, kaip per kūną bėga šiurpuliukai. Pakėliau akis ir pažvelgiau į jį. Jo  žydros akys žybėjo. Jis trumpam suglaudė mūsų kaktas ir netrukus atsitraukęs ėmė žiūrėti tiesiai į lūpas. Jo elgesys buvo užtikrintas ir staigus. Netrukus pajaučiau, kaip mūsų lūpos susiliečia.
-Dėde Henkai! - staigus Areto šūktelėjimas privertė mus atsiplėšti nuo vienas kito.

Staigiai nukreipiau akis į Gemma, kuri stovėdama kelis žingsnius nuo mūsų, įdėmiai pažvelgė į mane. Supratau, jog ji pastebėjo mūsų bučinį. Kartais net nesuprantu, kodėl negaliu atsispirti Markui. Mes pasibučiuojam, o po to viskas tampa įprasta. Niekas nepasikeičia. Man tai nepatinka.

-Sveikas Markai. - tarė Henkas paspausdamas jam ranką. -  Labas ir tau Lora.-šyptelėjo man nenoromis. - Gemma. - taręs jos vardą, priėjo prie jos ir apkabino.
-Kaip sugalvojai atvažiuoti iki mūsų? - pasimetęs ėmė kalbėti Markas.
-Važiavau pro šalį ir užsukau. Seniau čia leisdavau kiauras dienas, o dabar po keleto dienų atvykstu, o tu klausi kaip sugalvojau atvažiuoti?
-Nepradėk. - plačiai išsišiepęs Markas erzino jį. Kai tuoj apkabino jį per pečius ir nusivedė į svetainę. Aretas nuėjo kartu.

-Markas pasikeitė. - staiga tarė Gemma.
-Linksmesnis?
-Tu visiškai teisi. Seniai buvau jį tokį mačiusi. Iš tiesų tik vaikystėje...-nuleidusi žvilgsnį kalbėjo moteris. Netrukus ji išjungė muziką ir pradėjo tvarkytis virtuvę.
-Kada jis pasikeitė? - paklausiau.
Gemma susimąstė ir trumpam sustojo.
-Tai nesvarbu...Pasiimk Aretą ir vesk jį miegoti, jam jau laikas, o ir pati manau esi labai pavargusi.
-Bet...
-Kitą dieną pažadų papasakosiu. Dabar eik. - linktelėjo man, kai atsukusi nugarą, toliau plovė indus.

Nieko nelaukiau ir paklausiau jos. Svetainėje sėdėjo Markas ir Henkas, jie įtemptai kalbėjosi, todėl pasikvietusi Aretą, nusivedžiau, į jo kambarį. Jis nubėgo praustis, kai ilgai netrukus jau gulėjo lovoje. Kambaryje degė tik blanki šviesa, kai netrukus blykstelėjusi šviesa per visą kambarį, sukėlė Aretui išgąstį.
-Kas čia?
-Turbūt griaustinis ir lauke jau lyja. - tai tardama priėjau prie lango ir iš ties pamačiau lietų. Netrukus pasigirdo ir  griaustinio garsas.

-Galiu paklausti? - tyliai klausė berniukas.
-Visada.
-Pažadi, kad atsakysi?
-Pasistengsiu ir jei tik žinosiu atsakymą pažadų atsakysiu. - šyptelėjau jam paimama už rankos .
-Kas iš tikrųjų sukelia griaustinį?
Jo klausimas mane nustebino iš gerosios pusės.
-Manau, kad tai angelai, kurie žaidžia boulingą.-neilgai pagalvojusi pasakiau.
Aretas plačiai nusišypsojo ir stipriai apkabino.
-Ilgai laukiau tavęs.-netrukus išgirdau žodžius iš jo.