Atskiri pasauliai TĘSIAMA

28 Skyrius

Loros POV

Markas tylėjo ir apie kažką  susikaupęs mąstė, kai staiga garsiai atsiduso ir lyg atsipeikėjęs prasisegė vieną vienintelę švarko sagą ir sustodamas prie šviesoforo, įdėmiai nužvelgė mane.

-Visų pirmą, gausi mašiną, tad kiekvieną rytą, 8 valandą nuveši Aretą į mokyklą. Antra, pirmą valandą pasiimsi jį iš mokyklos ir veši į būrelius ir užsiėmimus. Jie trunka iki penkių vakaro, tuomet veiksit, ką norės Aretas. Visus papildomus pinigus, kuriuos išleisti ant jo, pridėsiu prie atlyginimo. Visi adresai ir pinigai pradžiai bus palikti mašinoje, kurią tau duosiu. Elkis su juo, kaip su suaugusiu, kalbėkis ir tarkis. Palieku tau visą atsakomybę, todėl jo priežiūra, auklėjimas ir saugumas priklauso nuo tavęs. Kiekvieną jūsų žingsnį pranešk man sms žinute. Jei ko nesuprasi, kreipkis į mane ar Gemmą.
-Gemmą? - susidomėjau.
-Neprisistatė?
-Ne...
-Gerai, važiuojame link mūsų namų, viską parodysiu ir supažindinsiu. Dirbsi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Ema ateis antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. Sekmadienį skiriu sūnui aš pats.
-Kartu su Tina, taip? - pasidomėjau.

Markas tuoj susiraukė ir tapo įsitempęs.
-Tinos nekiškim. Ji kita tema, vaiko jai negali duoti be mano sutikimo. Jei ji norės jį pasiimti ar atimti, turi greičiau atiduoti savo gyvybę nei jį atiduoti, supratai? - rimtai klausė.

Pasimečiau. Nesupratau, kodėl mamai keliamos tokios griežtos sąlygos.
-Ar supratai?! - griežtai sušuko.
-Taip... Taip supratau. - likau sutrikusi ir ėmiau bijoti jo.

Likusį kelią, kuris vedė į nežinia tylėjau ir bijojau kažką ir be pridurti.
Nuvažiavome nuo miesto keletą kilometrų, kai užtrukę apie pusvalandį, įsukome į nuošaliai stovintį rajoną. Čia visi namai buvo aptverti geležinėmis tvoromis arba iš krūmų sudėtomis gyvatvorėmis, o aplink turėjo didelę erdvę sodui.

Pravažiavę daugumą namų sustojome ties  juodais vartais, pro kuriuos pažvelgus pasimatė dviejų aukštų namas, su keliais balkonais ir prabangiais padailinimais aplink langus. Prie durų matėsi, kolonos, kurios ir laikė vieną iš balkonų. Kieme stovėjo papildoma mašina, kai Markui paspaudus pultelyje mygtuką, vartai prasivėrė ir pasistatę mašiną prie įėjimo, išlipusi turėjau laiko apsižvalgyti, nes Markas nuėjo nuošaliau kalbėti telefonu.

Žolė čia buvo labai žalia ir tvarkingai prižiūrėta. Prie namo augo tujos ir  įvairūs augalai, kurie puošė erdvę. Kairiajame šone stovėjo ilgas garažas su trejais įvažiavimais,o dešinėje nedidelis fontanas, kurio viduryje plaukiojo įvairiaspalvės žuvys.

-Gerai, už valandos busiu. -priėjęs prie manęs tarę Markas ir suirzęs padėjo ragelį, bei įkišęs telefoną į kišenę, pažvelgė į mane.
-Tai čia pagrindiniai namai ar kaip? - priėjusi arčiau jo, paklausiau.
Markas pakėlė antakį.
-Na turiu omenyje, ar vakarykščiai namai buvo ne pagrindiniai?
-Ne. Jie buvo laikini. Apie šią vietą niekam negali užsiminti, o jei jauti, jog esi sekama, turi daryti viską, kad niekas nesužinotų, jog čia važiuoji. Niekas negali žinoti, kad čia gyvenu aš, Aretas ar kitas narys susyjęs su manimi. Aš viešas asmuo, todėl privatumas labai svarbus. Taip pat mašinos keičiasi dažnai  dėl privatumo ir nesusekamumo.
-Ar yra daugiau, ko negaliu atskleisti apie jus ir Areta?
-Į mane kreipkis TU. - susiraukė po mano žodžių ir tęsė. -Taip.Turi tylėti ir neprasitarti nieko jokiems žurnalistams apie mane ir mano gyvenimą, veiklą, apie save ir kitus dalykus. Geriau tyla nei kažkoks ištartas žodis.

Žiūrėjau į Marką ir klausiau kiekvieno jo žodžio.
-Eime į namus. Viską paaiškinsiu.

Nieko nebesakiau, kai eidama jam iš paskos, netrukus buvau praleista pro duris į namo vidų. Tik įėjus atsivėrė vaizdas į svetainę. Milžiniška erdvė atsidavė visiška prabanga. Kambario glūdumoje mačiau didelius langus ir tamsiai rudos spalvos užuolaidas, kurios beveik susiliejo su medinėmis grindimis.

Milžiniškų, užsisukančių laiptų viduryje kybojo krištolinė lempa, kairėje stovėjo sidabrinis, raižytas staliukas, o šalia jo sunkus veidrodis, kuris neturėjo rėmų. Koridoriuje grindys buvo marmurinių plytelių pagrindu, o sienos švelniai pilkos spalvos, kas suteikė laisvę atsiskleisti krištolinės lempos įvairių  spalvų  mišiniui, kuris nuo saulės spindulių raibuliavo visoje erdvėje. Netrukus atsisukau į vaikiną ir nusekiau jį.

Aplinka žavėjo savo prabanga ir dideliu jos išaukštinimu. Gyvenime to nebuvau mačiusi ir tik dabar suvokiau, kad tik neturint kur dėti pinigų galima turėti tokius namus...
Buvau pasimetusi ir nespėjau žvalgytis, kai įėję į visai atskirą kambarį su milžiniškomis durimis, atsidūrėme darbo kambaryje. Markas staigiai nuėjo prie stalo ir atidaręs viršutinį stalčių, ištraukė krūvą popierių.

Kambarys buvo kitoks nei pagrindinė namo erdvė. Dideli langai buvo užtraukti, kambarys atrodė šiltesnių spalvų. Už rašomojo stalo, knygų lentynos, reti augalai, skulptūros, keletas kėdžių, fotelių ir sofa. Už sofos ilga siena, ant kurios išpiešti netikri medžiai, kurie aplinkai pridavė dar daugiau jaukumo.

Markas sustojęs prie stalo žiūrėjo į mane, kai atsipeikėjusi, visą dėmesį sutelkiau į jį.
-Turi suprasti tai, jog esu garsus už savo verslą, darbą bei galimybes. Turėjau skandalingą praeitį, todėl ypač turi būti atsargi ir saugoti Aretą nuo žurnalistų ar kitų tipų.

Klausydamasi jo, vis dėl to sugalvojau vaikščioti po erdvų kabinetą ir apžiūrinėdama knygas, pajutau, jog Markas artėja link manęs. Staigiai atsisukau į jį, kai jis sugriebęs mane už liemens, pakėlė į orą ir paguldęs ant sofos, užlipo ant manęs ir neužguldamas kūno žiūrėjo tiesiai man į akis. Nesupratau, kas vyksta, kai tobulo grožio akys ir susivėlę plaukai, krito jam ant akių. Marškiniai buvo prasegti, todėl matėsi tatuiruotės dalis ant krūtinės. Markas pasilenkė prie manęs ir giliai įkvėpė mano kūno aromato.

Marko POV

Lora gulėjo po manimi, kai priartėjus arčiau ji staigiai susiraukė ir nustūmus mane į šoną, atsistojo ir  išėjo iš kabineto.

Likau sutrikęs, kai atsistojęs nuo sofos nusekiau Lorai iš paskos.

-Atsiprašau... - juokdamasis ištariau pamatęs ją pasimetusią stovinčią prie svetainėje buvusios sofos.

-Siekei mane pažeminti? - netrukus pasigirdo ir jos klausimas .
-Tik norėjau pažiūrėti ar pasiduotum man.
-Nepasiduočiau. - tvirtai tarė.
-Na katik mačiau... - sukrizenau ir bandydamas prie jos prieiti apkabinti, gavau stiprų antausį.
"Už ką!?" - pagalvojau.

-Žinai, ką katik padarei? -susiraukiau laikydamas delną ant žando.
-Neleisiu, kad kažkas su manimi elgtųsi, kaip panorėję, aš tau ne...
-Ne Tina. - pratęsiau jos mintį. - Taip tu kitokia. - rimtai tariau.

Lora ilgai žiūrėjo į mane, kai jos rimtas veidas nei kiek nepasikeitė ir tuoj nutolo.
Na ir koks aš mulkis... Ką sau galvojau, kad ji kaip visos? Trokšta manęs? Trokšta vienos nakties nuotykių?

______________________
Jei patiko, vote ⭐